Kodėl po neplanuotų įvykių sunku susikoncentruoti

Visiems gyvenime pasitaiko netikėtų situacijų – nuo smulkių nesklandumų darbe iki rimtos nelaimės ar netikėtos žinios apie sveikatą. Dažnai tokiais momentais pastebime vieną bendrą dalyką: sunku susikaupti, apsikrauna mintys, sunku atlikti net įprastas užduotis. Kodėl taip nutinka? Tai nėra tik valios trūkumas ar nuovargis – smegenys ir kūnas į neplanuotus įvykius reaguoja labai konkrečiomis biocheminėmis ir psichologinėmis reakcijomis. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas vyksta mūsų galvoje ir kaip galime sau padėti sugrąžinti dėmesį po netikėtumų.

Kas vyksta smegenyse staigaus streso metu?

Smegenų reakcija į netikėtus įvykius

Staiga netikėtai užklupusių įvykių metu smegenys įjungia vadinamąjį „kovok arba bėk“ (angl. fight-or-flight) režimą. Tai evoliuciškai susiformavusi apsauginė reakcija, kuri padeda žmogui išgyventi pavojingoje situacijoje. Hipotalamas išskiria signalus, kurie suaktyvina antinksčių gaminamą adrenaliną bei kortizolį – streso hormonus, kurie padeda organizmui greičiau sureaguoti.

Tuo metu suaktyvėja tokios smegenų sritys kaip amygdala (migdolo kūnas) ir sumažėja aktyvumas prefrontalinėje žievėje, atsakingoje už loginį mąstymą, dėmesį ir sprendimų priėmimą. Dėl šios priežasties tampa itin sunku susikoncentruoti – prioritetas teikiamas ne refleksyviam, bet sąmoningam veikimui.

Biocheminiai pokyčiai ir jų poveikis koncentracijai

Streso metu išsiskiriantis kortizolis tiesiogiai veikia dėmesio procesus. Didelis jo kiekis trumpam padeda susikoncentruoti į pavojų, tačiau susilpnina gebėjimą įsigilinti į sudėtingesnes užduotis, mokytis ar spręsti problemas. Tyrimai rodo, kad užsitęsęs aukštas streso hormonų lygis silpnina atmintį ir lemia protinį nuovargį.

Be to, stiprų emocinį sukrėtimą dažnai lydi ir fiziologiniai simptomai: pakyla kraujospūdis, pagreitėja širdies plakimas, pasunkėja kvėpavimas. Visa tai išblaško dėmesį, nes kūnas bando pasiruošti „veikti arba gelbėtis“, o ne spręsti kasdienes, loginio mąstymo reikalaujančias užduotis.

Psichologinės priežastys, kodėl sunku susikaupti

Emocijų antplūdis ir mintys „užstringa“ ties įvykiu

Netikėtumai dažniausiai kelia stiprias emocijas – baimę, nerimą, kartais pyktį ar liūdesį. Dėl šių emocijų mūsų dėmesys savaime persiorientuoja į įvykio analizę: kodėl tai nutiko, kas bus toliau, ką dabar daryti? Mintys nuolat sukasi apie nemalonų įvykį, kartais net pastebime, kad nuolat grįžtame prie to paties vaizdo ar dialogo galvoje. Šis reiškinys vadinamas ruminacija – polinkiu svarstyti vieną ir tą patį klausimą, kas stabdo susitelkimą į kitus svarbius dalykus.

Nesaugumo pojūtis ir kontrolės praradimas

Neplanuoti įvykiai dažnai sugriauna įprasto gyvenimo ritmą ir suteikia nesaugumo, neapibrėžtumo jausmą. Dėl to žmogus patiria psichologinį stresą – organizmui atrodo, kad svarbios kontrolės svirtys atsidūrė ne jo rankose. Jausmas, kad negalime numatyti ar paveikti situacijos, nukreipia energiją nuo produktyvaus dėmesio skyrimo į bandymą kažkaip perprasti ar atkurti stabilumą.

Mitai apie koncentraciją po netikėtų įvykių

• Mitai: „Jei labai stengsiesi, gali bet kada susikoncentruoti.“ Tai netiesa – biocheminės ir emocinės reakcijos neretai stipresnės už valią.
• Mitai: „Vaikščiojimas arba užsiėmimai tik atitraukia nuo svarbių dalykų.“ Priešingai, trumpas atsitraukimas dažnai padeda atkurti emocinį balansą.
• Mitai: „Stresas tik grūdina.“ Trumpalaikis stresas gali būti naudingas, tačiau užsitęsusi įtampa rimtai kenkia kognityvinėms funkcijoms.

Kaip sau padėti, kai sunku susikoncentruoti?

Pirmoji pagalba: leiskite sau jausti

Nereikia kovoti su savo reakcija – natūralu, kad po staigaus streso sunku susikaupti ir tęsti kasdienę veiklą. Svarbu leisti sau šiek tiek laiko ir priimti savo būseną. Jei galite, skirkite kelias minutes giliam kvėpavimui ar trumpai meditacijai. Tokie paprasti pratimai padeda sumažinti intensyvias fiziologines reakcijas.

Žingsniai, kurie padeda atkurti dėmesį

• Suskaidykite užduotis: Didelius darbus paskirstykite į mažus veiksmus, kurie nereikalauja daug pastangų – tokiu būdu smegenys mažiau „užstringa“ ties viena problema.
• Rutina kaip inkaras: Grįžimas prie reguliarių įpročių (valgymo, mankštos, darbo grafiko) leidžia organizmui atgauti kontrolės pojūtį ir sumažina nerimą.
• Palaikymas ir bendravimas: Aptarkite savo išgyvenimus su artimaisiais ar specialistais – emocijų išsakymas dažnai padeda išlaisvinti mintis ir sukuria psichologinės paramos jausmą.
• Fizinis aktyvumas: Net paprastas pasivaikščiojimas ar lengva mankšta padeda reguliuoti kortizolio lygį ir prisotina smegenis deguonimi, kas gerina kognityvines funkcijas.

Kada ieškoti specialistų pagalbos?

Jei sunkumas susikoncentruoti užsitęsia kelias savaites ar pradeda trukdyti kasdieniam gyvenimui, rekomenduojama pasitarti su gydytoju ar psichologu. Ilgalaikis dėmesio stoka arba intensyvus nerimas po netikėtumų gali būti signalas apie nerimo sutrikimą, depresiją ar potrauminio streso sutrikimą (PTSS).

Išvada

Po neplanuotų, netikėtų įvykių koncentracijos sutrikimas yra visiškai normali biologinė ir psichologinė reakcija. Smegenys, siekdamos jus apsaugoti, nukreipia resursus ne į kasdienių užduočių atlikimą, o į streso valdymą ir situacijos analizę. Svarbiausia – neskubėti grįžti į įprastą tempą, skirti dėmesio savo būsenai, palaikyti rutiną ir, esant poreikiui, kreiptis pagalbos. Tik leidę sau adaptuotis, galime vėl efektyviai susitelkti ir grįžti prie kasdienio gyvenimo.