Kodėl po nesutarimo ima skaudėti petį

Nesutarimai ar intensyvūs emociniai pokalbiai dažnai palieka pėdsakų ne tik mūsų mintyse, bet ir kūne. Nemažai žmonių pastebi, kad po stiprių ginčų ar įtemptų situacijų pradeda skaudėti petį arba kaklą. Kodėl taip nutinka? Šis reiškinys – ne atsitiktinumas, o kur kas gilesnių psichofiziologinių procesų rezultatas. Nagrinėjant chronišką ar ūmų peties skausmą po emocinio streso, atsiskleidžia sudėtinga kūno ir proto tarpusavio sąveika, kurią verta pažinti kiekvienam rūpinančiamsi savo gerove.

Stresas – emocijos, tampančios fiziniu skausmu

Emociniai išgyvenimai, tokie kaip pyktis, nerimas ar nusivylimas, turi teisę pasireikšti ne tik mintyse, bet ir kūne. Medikai šį ryšį vadina psichosomatiniu – tai reiškinys, kai psichologiniai veiksniai išprovokuoja ar sustiprina fizinius simptomus. Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių – peties, sprando ar kaklo skausmas po konfliktų darbe ar namuose.

Kokie procesai vyksta organizme?

• Raumenų įtampa. Ginčo metu išsiskiria streso hormonai (adrenalinas ir kortizolis), kurie paruošia kūną gynybai arba bėgimui. Tai sukelia netyčinį raumenų įsitempimą, ypač viršutinėje kūno dalyje – pečiuose, kakle, žandikaulyje.
• Raumenų kraujotakos sumažėjimas. Įsitempę raumenys blogiau aprūpinami deguonimi ir maisto medžiagomis, todėl kaupiasi medžiagų apykaitos produktai, kurie dirgina nervų galūnėles ir sukelia skausmą.
• Padidėjęs jautrumas skausmui. Lėtinis ar stiprus stresas keičia centrinės nervų sistemos veiklą: jis mažina skausmo slenkstį, todėl net ir nedidelė pervargimas fiziškai gali būti juntamas kaip stiprus nemalonus pojūtis.

Kodėl petys?

Peties ir kaklo raumenys yra būtini kiekvienam judesiui bei laikysenai. Nesutarimų metu žmonės nesąmoningai laiko juos įtemptus: pakelia pečius, sustingsta ar „susigūžia“. Laikui bėgant, tai priveda prie raumenų perkrovimo ar net uždegiminių procesų. Dėl to petys tampa viena iš dažniausių vietų, kur pasireiškia emocinio streso pasekmės.

Ryšys su kasdieniais įpročiais

• Ilgas sėdėjimas prie kompiuterio ar telefonu, ypač įsitempus arba dirbant įtemptais terminais, padidina peties ir sprando apkrovą.
• Po nesutarimo dažnai norisi „užgniaužti“ emocijas, nes judėti nesinori – tai lemia dar didesnę įtampą pečių juostoje.
• Nereguliari mankšta arba fizinio aktyvumo stoka daro petį jautresnį net mažiems streso sukelties pokyčiams.

Nuo trumpalaikio skausmo iki lėtinio sutrikimo

Dažniausiai, kai stresas praeina, peties skausmas po kelių valandų ar paros atslūgsta. Tačiau jei žmogus nuolat patiria konfliktus, jaučia įtampą darbe ar šeimoje, šis skausmas gali tapti lėtinis. Laikui bėgant uždegiminiai arba mikroskopiniai pažeidimai gali išprovokuoti rimtesnius negalavimus, tokius kaip peties uždegimas (tendinitas), raumenų mazgų formavimasis ar net sustingęs petys (adhesinis kapsulitas).

Kaip atskirti psichosomatinį skausmą nuo medicininio?

• Psichosomatinis skausmas dažniausiai atsiranda po stiprių emocijų be akivaizdžios traumos arba fizinio krūvio.
• Skausmas būdingas abiems pečiams arba persimeta į kaklą, logistikai nebūdingi mechaniniams pažeidimams.
• Pajutus ramybę, atsipalaidavimą, simptomai dažniausiai sumažėja arba praeina.
• Fizinių traumų ar akivaizdžių uždegiminių simptomų (patinimas, paraudimas, pakilusi temperatūra) nebuvimas.

Kaip sau padėti?

Suvokus, kad jūsų peties skausmas gali būti susijęs su emocionaliu patyrimu ar nesutarimu, kyla logiškas klausimas: ką daryti?

Veiksmingi būdai sumažinti įtampą ir skausmą

• Mankšta ir tempimo pratimai. Keli paprasti tempimai ar pečių sukamieji judesiai padeda atpalaiduoti standžius raumenis ir pagerinti kraujotaką.
• Šilumos terapija. Šiltas kompresas ar dušas gali sumažinti spazmus ir paskatinti atsipalaidavimą.
• Giluminis kvėpavimas bei atsipalaidavimo pratimai. Sąmoningas kvėpavimas arba trumpa meditacija sumažina streso hormonų lygį ir padeda atpalaiduoti kūną.
• Emocijų išraiška. Kalbėjimasis apie jausmus su artimaisiais ar specialistu gali padėti išvengti susikaupusios įtampos kūne.
• Racionalus darbo ir poilsio balansas. Trumpi pertraukėlės darbo metu bei ergonomiška darbo vieta mažina peties ir kaklo raumenų perkrovą.

Mitu paneigimas

Vis dar dažnai manoma, kad peties skausmas po nesutarimo – tik žmogaus „jautrumas“ ar „emocinis silpnumas“, tačiau tai – klaidinga nuostata. Šiandien medicinos mokslas patvirtina: emocijos turi tiesioginį poveikį mūsų raumenų būklei ir net vidaus organų veiklai. Kita klaidinga nuomonė – jog tokį skausmą reikia tiesiog „išgyventi“. Iš tiesų reikia atkreipti dėmesį į savo emocinę savijautą, ieškoti būdų valdyti stresą ir prisiminti, kad dusinantis skausmas signalizuoja apie būtinybę pasirūpinti savimi visapusiškai.

Kada kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma peties skausmų po nesutarimo praeina savaime per kelias dienas, derėtų pasitarti su gydytoju, jei:

• Skausmas išlieka ilgiau nei savaitę arba stiprėja.
• Atsiranda tirpimas, silpnumas ar judesio apribojimas.
• Yra istorija apie peties traumas ar sąnarių ligas.
• Pastebite kitus nerimą keliančius simptomus: karščiavimą, stiprų patinimą ar paraudimą.

Išvada

Peties skausmas po nesutarimo – tai ne vien mistinis atsitiktinumas. Tai konkrečios kūno reakcijos į emocinį stresą, rodančios, kad reikia rūpintis ne tik fiziniu, bet ir emociniu balansu. Mūsų kūnas ir protas yra neatskiriamai susiję – gerbiant šiuos ryšius ir mokantis valdyti stresines situacijas, galima sumažinti daugelio nemalonių simptomų tikimybę bei pagerinti gyvenimo kokybę.