Kodėl po netikėto išgąsčio džiūsta burna

Neretai žmonės pastebi, kad po didelio streso ar staigaus išgąsčio burnoje pasidaro sausa, tarsi visos seilės akimirksniu išgaruotų. Šis pojūtis dažnai lydimas nerimo, kartais – širdies plakimo pojūčio, dusulio ar net rankų drebulio. Bet kodėl būtent po staigaus išgąsčio mums išdžiūsta burna? Ar tai rimtas simptomas, ar įprasta organizmo reakcija? Straipsnyje išsamiai paaiškinsime, kokie mechanizmai už tai atsakingi, kuo tai svarbu kasdienybėje bei kaip suvaldyti nemalonią sausos burnos būseną patyrus stresą.

Streso poveikis organizmui: „Kovok arba bėk“ reakcija

Kaip smegenys reaguoja į išgąstį?

Netikėtas išgąstis, pavyzdžiui, staiga pasigirdęs garsas ar netikėtas pavojus, įjungia natūralią mūsų organizmo apsauginę funkciją – simpatinės nervų sistemos aktyvavimą. Ši sistema atsakinga už vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Per akimirką smegenys (ypač migdolinio kūno sritis) siunčia signalus, kurie paskatina antinksčius išskirti adrenalino ir kortizolio – vadinamųjų streso hormonų.

Simpatinės nervų sistemos įtaka seilių išsiskyrimui

Kai kūnas ruošiasi pavojui, jis nukreipia energiją į svarbiausias gyvybines funkcijas: raumenis, širdį ir kvėpavimą. Tuo pačiu, kai kurios „neprimtinai būtinos“ funkcijos, pvz., virškinimo procesai, yra slopinami. Seilės priklauso virškinimo sistemos pradžiai, todėl streso metu jų gamyba slopinama simpatinės nervų sistemos. Dėl to burnoje pojūtis pasidaro sausas.

Kaip veikia seilių liaukos?

Normals seilių gamybos mechanizmas

Seilės burnoje nuolatos gaminamos trijų pagrindinių seilių liaukų: poodinės, poausinės ir poliežuvinės. Šiuos procesus reguliuoja autonominė nervų sistema: parasimpatinė aktyvina seilių išsiskyrimą, simpatinė (tokioje būsenoje kaip išgąstis) – priešingai, jį slopina. Todėl pagrindinė priežastis, kodėl po netikėto išgąsčio džiūsta burna – laikinas parasimpatinės sistemos „išjungimas“ ir simpatinės – suaktyvinimas.

Kiti veiksniai, prisidedantys prie sausos burnos streso metu

• Nerimas ir hiperventiliacija: Dažnai po išgąsčio žmonės ima kvėpuoti dažniau ir paviršutiniškiau (hiperventiliacija). Tai gali dar labiau džiovinti burnos gleivinę, nes dažnesnis kvėpavimas pro burną garina drėgmę.
• Padidėjęs širdies plakimas: Intensyvesnis širdies darbas ir aktyvesnė kraujotaka papildo pojūtį, kad burna darosi sausa, nes kraujas nukreipiamas į didžiąsias raumenų grupes.
• Sąmoningas dėmesys pojūčiams: Stresas skatina mus jautriau reaguoti į kūno signalus – sausumas burnoje tampa labiau pastebimas.

Kokios priežastys nėra susijusios su rimtomis ligomis?

Laikinas burnos džiūvimas po išgąsčio dažniausiai yra normali fiziologinė reakcija, nereikalaujanti specialaus gydymo. Tai dažnas pojūtis, kuris savaime išnyksta, kai organizmo reakcija normalizuojasi: adrenalino lygis sumažėja, parasimpatinė sistema vėl aktyvinama, o seilių liaukos atnaujina savo veiklą.

Tačiau jei burna džiūsta nuolat ar dažnai, verta pasikonsultuoti su gydytoju – ilgalaikę sausą burną (xerostomiją) gali sukelti kai kurios lėtinės ligos (pvz., cukrinis diabetas, autoimuniniai susirgimai), tam tikri vaistai ar net seilių liaukų veiklos sutrikimai.

Mitų paneigimas: ar išgąstis gali pakenkti seilių liaukoms?

Viena iš paplitusių klaidingų nuomonių – kad netikėtas išgąstis gali kažkaip „išdžiovinti“ ar net pažeisti seilių liaukas. Mediciniškai tai nėra pagrįsta: seilių liaukos dėl streso tik sustabdo arba sumažina seilių gamybą, bet jų pažeisti ar išsekinti neišgąsčio trukmė, nei dažnumas negali. Jaudulio sukeltas burnos džiūvimas grįžtamas ir nepalieka ilgalaikių padarinių.

Kaip padėti sau ir sumažinti burnos sausumą po streso?

Paprasti būdai sušvelninti simptomus

• Atsipalaidavimo technikos: Įkvėpkite giliai per nosį, iškvėpkite per burną. Sąmoningas kvėpavimas padeda suaktyvinti parasimpatinę sistemą, kuri vėl skatina seilių liaukas funkcionuoti.
• Išgerkite kelis gurkšnius vandens: Tai greitai atkuria burnos drėgmę ir sumažina nemalonų pojūtį.
• Venkite alkoholio ir kofeino: Šie gėrimai gali papildomai sausinti burną, ypač streso metu.
• Kramtykite becukrę gumą arba čiulpkite pastilę: Tai stimuliuoja seilių gamybą.
• Neignoruokite nuolatinės sausos burnos: Jei sausumas užsitęsia – būtina pasikonsultuoti su gydytoju.

Kada būtinas medikų įvertinimas?

Jeigu burnos džiūvimas užsitęsia ilgiau nei kelias valandas ar dienas po streso, tampa nuolatinis, jį lydi kiti simptomai (pvz., skonio pokyčiai, riebių patiekalų netoleravimas, sunkumai kalbant ar ryjant) – svarbu išsiaiškinti galimas priežastis. Kai kuriais atvejais simptomai gali byloti apie kitus sveikatos sutrikimus.

Santrauka: kodėl po išgąsčio džiūsta burna

Burnos sausumas po netikėto išgąsčio – tai natūrali simpatinės nervų sistemos reakcija į stresą, kai sumažinama seilių gamyba. Taip mūsų organizmas taupo jėgas, nukreipdamas resursus į svarbiausias išlikimo funkcijas. Dažniausiai tokia būsena yra laikina ir nekelia grėsmės sveikatai, todėl žinodami šią paprastą fiziologiją galime ramiau reaguoti į staigų burnos išdžiūvimą. O jei sausumas nesitraukia arba pasikartoja nepriklausomai nuo streso – verta ieškoti kitų priežasčių ir kreiptis į specialistus.