Kodėl po netikėto streso skauda širdį

Staigus, netikėtas stresas – pavyzdžiui, artimo žmogaus netektis, finansinė nelaimė ar net stiprus išgąstis – dažnai sukelia fizinius pojūčius, įskaitant ir širdies skausmą. Tokia būklė gali būti ne tik psichologinė, bet ir fiziologiškai paaiškinama. Kodėl po netikėto streso širdis ima skaudėti, ir ar tai iš tiesų pavojinga sveikatai? Remiantis naujausiomis mokslinėmis įžvalgomis, aptarsime, kas vyksta organizme, kaip atpažinti pavojingus simptomus ir ką daryti, kad apsisaugotume.

Kaip stresas veikia organizmą?

Stresas – natūrali organizmo reakcija į pavojų ar grėsmę. Netikėtas stresas pasižymi intensyviu, impulsyviu poveikiu ne tik psichikai, bet ir kūnui. Susidūręs su netikėtu stresoriu, organizmas aktyvuoja vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją: pagreitėja širdies plakimas, pakyla kraujospūdis, į kraują išsiskiria streso hormonai, tokie kaip adrenalinas ir kortizolis. Tai būtina išlikimui, bet kartais sukelia nemalonius arba net pavojingus simptomus.

Streso hormonų poveikis širdžiai

Adrenalinas smarkiai padidina širdies apkrovą: verčia širdį plakti greičiau, stipriau, o kraujagyslės susitraukia. Tai padeda greičiau aprūpinti organus krauju ekstremalios situacijos metu, tačiau dėl staigios apkrovos gali atsirasti širdies maudimas, skausmas ar spaudimas krūtinėje.

Kraujagyslių reakcija

Esant stipriam stresui, kraujagyslės – ypač koronarines arterijos, maitinančios širdį – gali spazmuoti, t. y. staiga susiaurėti. Dėl to sumažėja kraujo, o kartu ir deguonies, srautas į širdies raumenį, kas primena lengvą ar vidutinį išeminį priepuolį.

„Sudaužytos širdies“ sindromas: tikra medicininė būklė

Nors dauguma patiria tik trumpalaikius skausmus, kartais stiprus stresas gali išprovokuoti vadinamąjį „sudaužytos širdies“ sindromą (mediciniškai – takotsubo kardiomiopatiją). Ši būklė dažniau pasitaiko moterims ir gali imituoti infarktą, tačiau dažniausiai atsistato per kelias savaites.

Simptomai ir eiga

• Staigus, spaudžiantis arba deginantis skausmas krūtinėje
• Dusulys, silpnumas
• Širdies ritmo sutrikimai
• Spaudimo ar tempimo jausmas krūtinėje ar net kakle, pečiuose

Skirtingai nei esant infarktui, „sudaužytos širdies“ sindromas nėra susijęs su užsikimšusiomis arterijomis. Cardia raumens veikla laikinai sutrinka dėl hormoninės „audros“, tačiau daugeliu atveju visiškai atsistato.

Rizika ir pavojai

Nors dauguma išgyja be pasekmių, ši būsena vis dar reikalauja gydytojo dėmesio, nes gali pasitaikyti komplikacijų (širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai). Dalis žmonių visam gyvenimui lieka jautresni stipriam stresui.

Kai skausmas širdyje tampa pavojingu signalu

Nors krūtinės skausmas po streso dažniausiai yra laikina fiziologinė reakcija, labai svarbu atskirti, kada jis gali signalizuoti apie pavojingą būklę, pavyzdžiui, infarktą.

Kada kreiptis į medikus?

• Skausmas tęsiasi ilgiau nei 15 minučių;
• Plinta į ranką, kaklą, žandą ar nugarą;
• Atsiranda šaltas prakaitas, stiprus silpnumas, pykinimas;
• Jaučiate stiprų dusulį, alpimą ar apalpimą;
• Krūtinės skausmas kartu su nereguliariu širdies plakimu.

Esant šiems simptomams, nedelsdami kvieskite greitąją pagalbą – net jei įtariate stresą, geriau būti atsargiems.

Mitai ir tiesa apie širdį ir stresą

Yra daugybė mitų apie širdies skausmą dėl streso. Svarbu suprasti skirtumą tarp emocinio skausmo ir tikros širdies ligos.

Mitas: Nuo streso gali „užkalkėti“ arterijos iš karto

Iš tiesų, staigus stresas neatpašalina cholesterolio ar plokštelių iš arterijų – tai yra ilgalaikių procesų rezultatas. Tačiau labai didelis stresas gali paskatinti arterijų spazmą arba netimai padidinti trombozės riziką esant jau esančioms širdies ligoms.

Mitas: Jauni žmonės nėra jautrūs streso sukeltam širdies skausmui

Jauniems ir sveikiems žmonėms širdies infarktas retesnis, tačiau stiprus stresas gali būti „sveikos širdies skausmo“ priežastimi, ypač jei netrūksta poilsio ar būta ankstesnių psichikos traumų.

Kaip padėti sau patyrus stiprų stresą?

Net jei širdies skausmas nesignalizuoja grėsmės gyvybei, svarbu tinkamai reaguoti, kad apsisaugotumėte nuo komplikacijų. Štai kelios praktiškos rekomendacijos:

• Atsigulkite arba atsisėskite ramioje vietoje, giliai ir lėtai kvėpuokite;
• Venkite fizinio krūvio bent kelias valandas po stipraus streso;
• Pasistenkite atitraukti mintis: klausykitės raminančios muzikos, medituokite;
• Stebėkite simptomus: jei skausmas užsitęsia ar sustiprėja, kreipkitės į gydytoją;
• Reguliariai rūpinkitės miego ir poilsio režimu, ribokite stiprius stimuliatorius (kofeiną, nikotiną);
• Aptarkite su specialistu ilgalaikį streso valdymą: psichologinė pagalba, relaksacijos technikos, fizinis aktyvumas.

Prevencija: stipri širdis – apsauga nuo streso

Stiprus, gerai išmokytas susidoroti su stresu organizmas rečiau patiria žalą. Rekomenduojama ne tik stiprinti širdį sveika mityba, fiziniu aktyvumu, bet ir mokytis streso valdymo technikų, pavyzdžiui, sąmoningo kvėpavimo ar meditacijos. Tyrimai atskleidžia, kad žmonės, gebantys sąmoningai valdyti emocinį reakcijas, rečiau patiria tiek nervinės, tiek ir fizinės kilmės širdies skausmus.

Pabaigos žodis

Širdies skausmas po netikėto streso dažniausiai yra natūrali reakcija į stiprią emocinę apkrovą, tačiau kartais tai gali būti ir rimtesnės sveikatos bėdos požymis. Jei abejojate dėl savo simptomų, visada kreipkitės į gydytoją. Rūpinkitės savo širdimi ne tik fiziškai, bet ir emocine prasme, nes stipri širdis – ne tik geros savijautos, bet ir ilgo gyvenimo garantas.