Kodėl po netikėtos žinios džiūsta burna

Netikėtai išgirsta žinia gali stipriai paveikti ne tik mūsų emocijas, bet ir kūno reakcijas. Viena iš dažniausiai pasitaikančių – staiga pradeda džiūti burna. Ši būklė gali kelti nerimą ar net trikdyti, tačiau dažniausiai ji yra natūrali streso atsako dalis. Straipsnyje išsamiai aptarsime, kodėl po netikėtos žinios burna sausėja, kas vyksta mūsų organizme stresinėse situacijose, kokie simptomai gali lydėti šią būklę ir kaip sau padėti, kad sausumas burnoje nesukeltų dar daugiau diskomforto.

Kaip kūnas reaguoja į netikėtas naujienas

Nuo seno žinoma, kad mūsų psichologinė būsena glaudžiai susijusi su fiziologinėmis reakcijomis. Netikėta žinia – ar ji teigiama, ar neigiama – suaktyvina organizmo streso mechanizmus. Tai, kas atrodo kaip paprastas įvykis, mūsų smegenims signalizuoja pavojų ar netikrumą, todėl jos imasi veiksmų apsaugoti kūną nuo galimų grėsmių.

Kas vyksta organizme gavus netikėtą žinią?

Pagrindinis vaidmuo priklauso simpatinei nervų sistemai, kuri vadinama „kovok arba bėk“ (fight-or-flight) atsaku:

• Aktyvuojama antinksčių žievė, dėl ko į kraują išsiskiria streso hormonai kaip adrenalinas ir kortizolis.
• Širdis pradeda plakti greičiau, didėja kraujospūdis, kvėpavimas tampa seklus.
• Virškinimo sistemos veikla trumpam sulėtėja, nes organizmas visas jėgas skiria galimai grėsmei įveikti.
• Stabdomas seilių liaukų darbas, todėl natūraliai sumažėja seilių gamyba.

Tokiu būdu burnos džiūvimas yra greita, natūrali gynybinė reakcija į emocinį sukrėtimą.

Burnos džiūvimo reikšmė streso metu

Burna ypač jautri emociniams ir hormoniniams pokyčiams. Netikėtas stresas, išgąstis ar nerimas gali iš karto sumažinti seilių kiekį, todėl burna ima atrodyti sausa, pleiskanojanti, gali pradingti skonio pojūtis ar pasunkėti kalbėjimas.

Kodėl seilės tokios svarbios?

Seilės atlieka daugybę svarbių funkcijų:

• Padeda virškinti maistą ir palengvina rijimą;
• Apsaugo burnos gleivinę nuo išsausėjimo ir mikroorganizimų;
• Palaiko burnos sveikatą bei apsaugo nuo karieso, dantenų ligų, infekcijų.

Trumpalaikis burnos sausumo epizodas streso metu nėra pavojingas, tačiau jei jis užsitęsia, kenkia tiek burnos sveikatai, tiek bendrai savijautai.

Burnos džiūvimo priežastys gavus netikėtą žinią

Svarbiausia – staigus simpatinės nervų sistemos aktyvavimas. Moksliniai tyrimai rodo, kad net vienintelis stiprus emocinis įvykis geba per kelias sekundes pakeisti seilių išsiskyrimo procesus. Tam įtakos turi:

• Panikos, nerimo arba šoko būsena;
• Padidėjęs kortizolio ir adrenalino kiekis kraujyje;
• Kraujagyslių susitraukimas, kuris riboja kraujo pritekėjimą į seilių liaukas.

Kai kurie žmonės yra jautresni šioms reakcijoms dėl genetinių, psichologinių ar asmeninių ypatybių.

Kiti simptomai, dažnai lydintys burnos sausumą

Dažniausiai burnos džiūvimas nėra vienintelis streso simptomas. Kartu gali pasireikšti:

• Gerklės sausumas arba gerkle sunku nuryti;
• Balso susilpnėjimas, užkimimas;
• Padidėjęs noras atsigerti arba nestiprus troškulys;
• Intensyvus kraujo pulsavimas smilkiniuose (stipriau juntamas širdies plakimas);
• Ranka ar kūno drebėjimas, šaltas prakaitas, padažnėjęs kvėpavimas.

Visos šios reakcijos – natūralūs kūno bandymai prisitaikyti prie netikėtos situacijos.

Pagalba sau: kaip sumažinti burnos džiūvimą streso metu?

Dažniausiai burnos sausumas po šoko praeina savaime, kai tik žmogus nusiramina. Tačiau šie patarimai gali padėti greičiau atstatyti burnos drėgmę:

• Gerkite nedideliais gurkšneliais vandenį arba žolelių arbatą, bet venkite saldintų ir gazuotų gėrimų;
• Kramtykite be cukraus kramtomąją gumą – tai stimuliuoja seilių gamybą;
• Giliai ir ramiai kvėpuokite, trumpam pabūkite tyloje, jei įmanoma, išeikite į gryną orą;
• Nevartokite rūkalų, stiprios kavos ar alkoholio, kurie dar labiau išsausina burną;
• Venkite aštraus, sauso ar kiečiau kramtomo maisto;
• Reguliariai rūpinkitės burnos higiena – išsivalykite dantis ir liežuvį, naudokite burnos skalavimo skystį be alkoholio;
• Jei burnos sausumas kartojasi dažnai, verta pasitarti su gydytoju ar odontologu.

Dažniausi mitai apie burnos džiūvimą

1. Burnos sausumas – visada ligos simptomas?

Ne. Trumpalaikis seilių sumažėjimas dažniausiai susijęs su emocijomis ar aplinkos veiksniais. Tik užsitęsęs burnos sausumas ar papildomi simptomai gali reikšti burnos ar sistemines ligas – tuomet būtina pasitarti su gydytoju.

2. Padės tik vanduo?

Vanduo tik laikinai numalšins sausumą, bet nesprendžia jo priežasties. Itin svarbu ir ramybė, kvėpavimo pratimai, nervų sistemos raminimas.

3. Jei burna jau džiūsta – nieko negalima padaryti?

Kvėpavimo kontrolė, kramtomoji guma, trumpas pasivaikščiojimas ar sąmoningas dėmesio nukreipimas gali itin greitai pagerinti būklę.

Kada kreiptis į gydytoją?

Dauguma atvejų, kai burna džiūsta dėl netikėtų žinių ar streso, yra visiškai nepavojingi ir praeina savaime. Tačiau reikėtų pasikonsultuoti su gydytoju, jei:

• Burna džiūsta nuolat ar visą laiką, nepriklausomai nuo emocijų;
• Atsiranda kitų simptomų: blogas kvapas, skausmas, burnos pažeidimai, skonio pokyčiai, karščiavimas;
• Serbate lėtinėmis ligomis ar vartojate vaistus, kurie gali turėti šalutinį poveikį burnos gleivinei.

Išvados: natūrali organizmo apsauga, verta supratimo

Burnos džiūvimas po netikėtos žinios – vienas iš stipraus streso požymių, atsirandantis kaip natūrali kūno reakcija į emocinį sukrėtimą. Tai signalizuoja, kad mūsų organizmas mobilizuojasi ir saugosi. Ši būklė paprastai nėra pavojinga ir praeina savaime, o ją palengvinti galima paprastomis savipagalbos priemonėmis. Svarbiausia, žinoti savo kūno reakcijas, stebėti bendrą sveikatą bei, prireikus, laiku kreiptis medicininės pagalbos.