Kodėl po stipraus džiaugsmo juntamas raumenų atsipalaidavimas

Ar kada pastebėjote, kad po stipraus džiaugsmo – pavyzdžiui, nugalėjus ilgame konkurse ar išgirdus nuostabią naujieną – kūną užlieja ne tik euforija, bet ir malonus raumenų atsipalaidavimas? Kodėl stipri emocinė patirtis gali tokį poveikį turėti mūsų fizinei būsenai? Šis reiškinys nėra atsitiktinis – tai nulemta mūsų nervų sistemos, hormonų veiklos ir natūralios žmogaus biologijos. Panagrinėkime, kodėl po stipraus džiaugsmo jaučiame raumenų atpalaidavimą ir ką apie tai sako mokslas.

Emocijos ir kūnas: kaip mus veikia stiprus džiaugsmas?

Žmogaus emocijos dažnai tiesiogiai persipina su fiziniais pojūčiais. Džiaugsmas – viena iš bazinių emocijų, kurią palydi ne tik pagerėjusi nuotaika, bet ir aiškiai juntami pokyčiai kūne. Šios būsenos metu gali padažnėti širdies ritmas, pagilėti kvėpavimas, suaktyvėti raumenų įtampa. Tačiau pasibaigus intensyviai džiaugsmo bangai, daugeliui kyla lyg banga užplūstantis atsipalaidavimo jausmas. Mokslininkai tai aiškina ne vienu fiziologiniu veiksniu.

Nervų sistema: simpatinė ir parasimpatinė pusiausvyra

Mūsų organizmas veikia per dvi pagrindines autonominės nervų sistemos šakas: simpatinę ir parasimpatinę. Simpatinė šaka atsakinga už streso arba „kovok arba bėk“ reakciją: ji aktyvina kūną, ruošia veiksmui, padidina raumenų tonusą ir budrumą. Džiaugsmas – nors ir pozityvi emocija – gali veikti kaip staigus stimulą sukeliantis įvykis, kuriam kyla tipinė fiziologinė reakcija.

Baigiantis stipriai džiaugsmo bangai, mūsų nervų sistema persiorientuoja į parasimpatinę veiklą („ilsėkis ir virškink“) – organizmas stengiasi atstatyti pusiausvyrą. Parasimpatinė šaka sulėtina širdies ritmą, sumažina kraujospūdį, sumažina raumenų įtampą ir leidžia kūnui atsipalaiduoti. Štai kodėl, patyrus stiprią emociją, galime justi atpalaiduojantį poveikį visam kūnui.

Hormonai ir džiaugsmo biologija

Endorfinai ir kiti „laimės hormonai“

Džiaugsmo akimirkomis mūsų smegenys išskiria endorfinus, dopaminą, serotoniną ir oksitociną. Šios cheminės medžiagos sukuria laimės, pasitenkinimo ir net palengvėjimo jausmą. Endorfinai, dar vadinami natūraliais analgetikais, mažina skausmo pojūtį ir raumenų įtampą. Oksitocinas skatina socialinį ryšį bei pasitikėjimą, kartu ramina nervų sistemą.

Kai stipri emocinė būsena nurimsta, šių medžiagų lygis pasiekia aukščiausią tašką, o paskui palaipsniui mažėja. Šis nuosmukis dažnai palengvina savijautą, išlaisvina raumenis iš įtemptos būsenos ir leidžia pajusti visapusišką atsipalaidavimą. Tai tarsi gamtos sureguliuota „atsipalaidavimo fazė“ po emocinio šuolio.

Raumenų atsipalaidavimas – natūrali streso ciklo pabaiga

Fiziologiniu požiūriu, raumenų atpalaidavimas po stipraus džiaugsmo yra panašus į tai, kas vyksta po streso ar baimės. Abi stiprios emocijos aktyvina simpatinę nervų sistemą ir sukelia raumenų įtampą: kūnas pasirengęs reaguoti, net jeigu situacija nekelia fizinio pavojaus. Tik pasikeitus situacijai ar emocijoms pasiekus aukščiausią tašką, organizmas išsijungia iš parengtumo būsenos ir atsipalaiduoja.

Panašų efektą galime stebėti po intensyvaus fizinio krūvio ar net baigus nervinį pokalbį: raumenys, praradę bet kokią grėsmės ar poreikio veikti priežastį, natūraliai atpalaiduojami. Džiaugsmas, nuimdamas emocinę įtampą, veikia kaip „leidimas atsipalaiduoti“ visam kūnui.

Kas nutinka organizmui: pagrindiniai raumenų atsipalaidavimo mechanizmai

• Raumenų tono sumažėjimas: Nervų sistemos perjungimas iš parengtumo į poilsio režimą sumažina raumenų elektrinį aktyvumą.
• Širdies ritmo normalizavimas: Atslūgus emocinio sujaudinimo bangai lėtėja pulsas, mažėja arterinis spaudimas, kartu sumažėja ir raumenų apkrova.
• Kvėpavimo sulėtėjimas: Įtampos metu kvėpuojame greičiau, tačiau nurimus džiaugsmui kvėpavimas tampa lėtesnis, labiau diafragminis – raumenys nebetenka papildomos apkrovos.
• Hormonų pusiausvyra: Sumažėjęs adrenalino ir kortizolio kiekis palengvina raumenų atsipalaidavimą – tai dar viena priežastis, kodėl džiaugsmo fazės pabaigoje jaučiame palengvėjimą.

Mokslinis požiūris: ką rodo tyrimai?

Tyrimai rodo, kad teigiamos emocijos stimuliuoja parasimpatinę nervų sistemą bei sukelia fiziologinius pokyčius, kurie gerina savijautą. 2020 metų apžvalginis straipsnis žurnale „Frontiers in Psychology“ pažymi, kad intensyvūs malonūs išgyvenimai (kaip džiaugsmas, pasitenkinimas ar net katarsis) yra susiję su raumenų atsipalaidavimu, sumažintu širdies ritmu ir padidėjusiu kūno ramybės būsena.

Įdomu tai, kad šį efektą bando išnaudoti net kai kurios terapijos, pavyzdžiui, šypsenos, juoko ar dėkingumo pratimai, nes jie skatina laimės hormonų gamybą bei padeda aktyvuoti atsipalaidavimo procesus organizme. Taip pat vis dažniau akcentuojama, kad suvaldyta emocinė iškrova (džiaugsmo ar net palengvėjimo forma) – vienas efektyviausių streso mažinimo būdų.

Dažniausi mitai apie džiaugsmą ir raumenų reakcijas

• Mitas: „Džiaugsmas gali išsekinti kūną.“
  Faktas: Organizmui džiaugsmo sukelta raumenų įtampa trumpalaikė ir iškart virsta atpalaidavimu – ilgalaikio nuovargio nesukelia, nebent stiprios emocijos būtų nuolat kartojamos be poilsio.
• Mitas: „Raumenų atsipalaidavimas po džiaugsmo reiškia silpnumą.“
  Faktas: Tai normalus fiziologinis procesas, rodantis sveiką nervų sistemos adaptaciją. Kūnas išreiškia, kad grėsmė ar įtampa išnyko, todėl galima pilnai atsipalaiduoti.

Patarimai: kaip padėti sau po stipraus emocinio išgyvenimo?

• Leiskite sau pajausti atsipalaidavimą – nesistenkite vėl iškart „aktyvuotis“ ar skubėti į kitą veiklą.
• Giliai pakvėpuokite – lėtas, sąmoningas kvėpavimas sustiprina parasimpatinės nervų sistemos poveikį, skatindamas raumenų atsipalaidavimą.
• Skirkite minutę buvimui „čia ir dabar“ – emocinis atsipalaidavimas suteikia retą progą pajusti sąmoningą kūno ir minčių ramybę.
• Nesibaiminkite trumpalaikio „silpnumo“ jausmo – tai tik natūralus atsipalaidavimo etapas po stiprios emocinės patirties.

Santrauka: emocijos – tiltas tarp proto ir kūno

Stiprus džiaugsmas paveikia ne tik mūsų psichologiją, bet ir kūną. Po intensyvaus emocinio sujaudinimo jaučiamas raumenų atsipalaidavimas – tai natūralus ir sveikas atsakas į emocijų pagreitį. Šis reiškinys yra tiesioginės sąsajos tarp mūsų hormonų, nervų sistemos ir kūno būsenos įrodymas. Suprasdami, kodėl mūsų kūnas taip reaguoja, galime ramiau priimti savo emocijas ir pasinaudoti jų teikiama nauda sveikatai.