Kodėl po stresinės situacijos lėtėja virškinimas

Stresas dažnai vadinamas šiuolaikinės visuomenės liga, tačiau jis turi įtakos ne tik mūsų emocinei savijautai, bet ir fiziniams procesams, ypač virškinimui. Daug žmonių pastebi, kad po stresinių įvykių juos pradeda varginti pilvo pūtimas, sunkumas, neįprastas pilvo skausmas ar užkietėjimas. Kaip mūsų kūno reakcijos į stresą veikia virškinimo sistemą ir ką daryti, kad šių nemalonių pojūčių būtų galima išvengti?

Pagrindinis ryšys tarp streso ir virškinimo sistemos

Virškinimo sistema glaudžiai susijusi su mūsų emocine būsena dėl sudėtingo nervų sistemos darbų. Stresą įtakoja vadinamoji „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) reakcija, kuri suaktyvina simpatinę nervų sistemą. Ši sistema pasirengia apginti kūną nuo galimų pavojų, tačiau tuo pat metu laikinai sustabdo ar pristabdo funkcijas, kurios tuo metu laikomos „nereikalingomis“, įskaitant ir virškinimą.

Biologiniai mechanizmai

• Hormonų poveikis: Patiriant stresą, antinksčių liaukos išskiria adrenalino ir kortizolio. Šie hormonai priverčia kraują nukreipti nuo vidaus organų į raumenis ir smegenis, taip užtikrinant greitą reakciją. Virškinimo sumažėjimas tampa energijos taupymo mechanizmu.
• Virškinimo sulčių gamybos sulėtėjimas: Dėl simpatinės sistemos aktyvumo sulėtėja virškinimo fermentų išsiskyrimas, mažėja skrandžio rūgštingumas. Tai atsako į klausimą, kodėl maistas ima „užstrigti“.
• Žarnyno judrumo pasikeitimai: Dalis žmonių patiria žarnyno peristaltikos sulėtėjimą, dėl to kaupiasi dujos, maistas užsibūna skrandyje ir žarnyne.

Stresas ir žarnyno nervų sistema

Mūsų žarnynas vadinamas „antrąja smegenų sistema“, nes jame veikia sudėtingas neuronų tinklas – enterinė nervų sistema. Ši sistema ne tik valdo virškinimą, bet ir tiesiogiai reaguoja į smegenų siunčiamus signalus. Stresinių situacijų metu šis ryšys tampa ypač ryškus – organizmas siunčia signalą: „Dabar ne laikas virškinti“. Todėl net ir trumpalaikis stresas gali akivaizdžiai paveikti žarnyno judrumą.

Tipiški simptomai po streso

• Pilvo pūtimas, maisto nevirškinimas
• Užkietėję viduriai arba, atvirkščiai, viduriavimas po ilgesnio streso laikotarpio
• Pilvo skausmai, sunkumo jausmas viršutinėje pilvo dalyje
• Apčiuopiama sumažėjusi apetitas

Kaip lėtėja virškinimas: žingsnis po žingsnio

Streso pradžia

Vos tik pajuntame įtemptą situaciją (net jei tai – egzaminas, svarbus susitikimas ar asmeninė problema), organizmas akimirksniu perjungia prioritetus. Kardiovaskulinė ir raumenų veikla tampa svarbesnė už maisto suvirškinimą. Virškinimo sultys ima gamintis lėčiau, mažėja žarnyno susitraukimų intensyvumas.

Po stresinės situacijos

Nors stresas dingsta, virškinimo sistema ne visada atsigauna akimirksniu. Kortizolio lygis kraujyje išlieka pakilęs, todėl simptomai – tokie kaip pilvo sunkumas, pūtimas ar net užkietėjimas – gali trukti kelias valandas arba net kelias dienas.

Moksliniai tyrimai ir klinikiniai pastebėjimai

Pastaraisiais metais mokslininkai vis daugiau dėmesio skiria streso ir žarnyno ašiai (angl. gut-brain axis). Tyrimai rodo, kad ilgalaikis stresas gali prisidėti ne tik prie funkcinių virškinimo sutrikimų, tokių kaip dirgliosios žarnos sindromas, bet ir paveikti žarnyno mikrobiomą. Sveika mikrobiota itin svarbi sklandžiam virškinimo sistemos darbui, todėl nuolatinis stresas ją gali pakenkti, o tai susiję su didesniu jautrumu ir lėtėjančia peristaltika.

Dažniausi mitai apie stresą ir virškinimą

• Mitas 1: Tik stiprus stresas lėtina virškinimą.
  Paveikti virškinimo greitį gali tiek nedidelis trumpalaikis stresas, tiek ilgalaikis, bet žemo intensyvumo emocinis spaudimas.
• Mitas 2: Jei per ilgai lėtėja virškinimas, būtinai sergate rimta liga.
  Dažniausiai virškinimo sulėtėjimą po streso lemia organizmo fiziologinės reakcijos, kurios praeina natūraliai, kai žmogus nusiramina ir palieka stresinę aplinką. Tačiau jei simptomai kartojasi ilgai – verta kreiptis į gydytoją.
• Mitas 3: Medikamentai greitai atstatys virškinimą.
  Svarbiausias žingsnis – streso mažinimas bei pagalba žarnynui natūraliais būdais, o vaistai reikalingi tik tada, kai juos skiria specialistas.

Geriausios praktikos: kaip padėti virškinimui po streso

1. Nusiraminimo technikos

Giluminis kvėpavimas, meditacija arba pasivaikščiojimas lauke padeda sumažinti kortizolio ir adrenalino kiekį. Jei tik įmanoma, iškart po stresinės situacijos skirkite laiko ramiai veiklai.

2. Tinkama mityba

Neliekite sunkiai virškinamo, riebaus ar labai aštraus maisto. Rinkitės nedideles porcijas, daugiau augalinių skaidulų, pieno produktų su probiotikais bei švelnius patiekalus, tokius kaip avižų košė, virta daržovė ar bananai.

3. Pakankamai skysčių

Vanduo padeda išlaikyti žarnyno judrumą. Streso metu ir po jo organizmas linkęs kaupti daugiau vandens, todėl užkietėjimas dažnas nusiskundimas.

4. Fizinė veikla

Nesudėtingas fizinis aktyvumas – pavyzdžiui, lėtas pasivaikščiojimas – skatina žarnyno judrumą ir padeda natūraliai atkurti normalų virškinimo tempą.

Kada reikia kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma virškinimo sutrikimų po streso praeina natūraliai, verta atkreipti dėmesį jei:

• virškinimo problema tęsiasi ilgiau nei savaitę
• atsiranda stiprūs pilvo skausmai, vėmimas ar kraujas išmatose
• pastebite netikėtą svorio mažėjimą

Tokie simptomai gali rodyti rimtesnius, nei su stresu susijusius sutrikimus, todėl savarankiškai gydytis nereikėtų.

Pabaigai

Mūsų organizmas labai jautriai reaguoja į emocinį stresą, o virškinimo sistema dažnai tampa pirmąja „kantrumo auka“. Supratus, kodėl virškinimas lėtėja po stresinių situacijų, lengviau taikyti veiksmingas prevencines priemones: pasirūpinti savimi, koreguoti mitybą, skirti laiko atsipalaidavimui bei nedelsti, jei simptomai tampa įkyrūs ar sunkiai kontroliuojami. Atidus požiūris į savo kūno siunčiamus signalus – pirmas žingsnis ne tik geresnės savijautos, bet ir efektyvesnės sveikatos link.