Kodėl po streso sunku susikaupti

Po įtemptos darbo dienos arba išgyventų stiprių emocijų dažnas žmogus pastebi, kad jam sunku susikoncentruoti ties užduotimis, dirgsta dėmesys arba jaučiasi mentaliai išsekęs. Kodėl po streso tampa taip sunku susikaupti, nors ir suprantame, kad privalome atlikti svarbias užduotis? Mokslininkai šį reiškinį vadina vienu iš tipiškų streso padarinių, susijusių su smegenų neurocheminiais pokyčiais, emocijomis bei mūsų organizmo savisaugos mechanizmais. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kaip stresas paveikia mūsų gebėjimą susikaupti, kas vyksta smegenyse ir kokius būdus galime taikyti, kad atkurtumėme dėmesio kontrolę.

Kas vyksta smegenyse, kai jaučiame stresą?

Streso hormonų įtaka

Esant stresui, mūsų kūne suaktyvėja vadinamoji „kova arba bėk“ (angl. fight or flight) sistema, kuriai vadovauja simpatinė nervų sistema. Šiai sistemai suaktyvėjus, antinksčiai išskiria hormonus kortizolį bei adrenaliną. Kortizolis yra pagrindinis streso hormonas, trumpam sutelkiantis išteklius į greitą reagavimą, tačiau tuo pačiu ribojantis ilgalaikes kognityvines funkcijas, tokias kaip planavimas ir dėmesio valdymas.

Prefrontalinės žievės „išsijungimas“

Prefrontalinė žievė – tai smegenų sritis, kuri atsakinga už mąstymą, sprendimų priėmimą, dėmesio koncentraciją ir impulsų kontrolę. Didelis streso hormonų kiekis laikinai slopina šios srities veiklą. Vietoj to, aktyvuojasi primityvesnės smegenų dalys, siekiančios užtikrinti išgyvenimą. Tai yra naudinga trumpalaikės grėsmės metu, tačiau kasdienybėje ši adaptacija trukdo susikaupti, mokytis ir produktyviai spręsti problemas.

Kaip stresas trikdo dėmesį ir koncentraciją?

Perteklinė stimuliacija ir nuolatinis budrumas

Streso metu smegenys nuolat ieško galimų pavojų, todėl per daug jautriai reaguoja į įvairius aplinkos dirgiklius. Tai vadinama „hiperbudrumu“. Dėl jo sunku ilgiau išlaikyti dėmesį ties viena veikla, nes bet koks garsas, vaizdas ar mintis atitraukia susikaupimą. Tokia būsena sekina ir apsunkina grįžimą prie normalaus, kryptingo darbo.

Emocinė įtampa ir žemo lygio nuolatinis nerimas

Streso metu žmogaus emocijos stiprėja, gausėja nerimą keliančių minčių, o galvoje nuolat sukasi įvykiai ar problemos, apie kurias galbūt reikia galvoti. Tokia įtampa išblaško dėmesį, nes smegenys dalį energijos ir išteklių skiria ne produktyvumui, o emocinių dirgiklių apdorojimui. Dėl šios priežasties ir patys paprasčiausi darbai kartais tampa sudėtingi, nors emociškai jaučiamės išsekę.

Fiziniai ir psichologiniai streso poveikiai

Miego kokybės suprastėjimas

Stipriai patiriant stresą, dažnai nukenčia miego kokybė. Vėlai atsirandantis nuovargis ir dažnesnis prabudimas naktį trukdo kokybiškai pailsėti. Jei žmogus nepailsi, smegenys nespėja „perrinkti“ informacijos, todėl kitą dieną koncentracijos gebėjimai gali smarkiai suprastėti.

Motyvacijos sumažėjimas

Sunkiai susitvarkant su stresu dažnai išblėsta ir motyvacija veikti. Tai užburtas ratas: kuo ilgiau jaučiame psichologinę įtampą, tuo mažiau norisi pradėti ar tęsti užduotis. Neatlikti darbai tik didina nerimą, o motyvacija vis labiau mažėja.

Moksliniai tyrimai apie streso ir koncentracijos ryšį

Moksliniai tyrimai aiškiai įrodo, kad lėtinis stresas ilgam laikui sumažina prefrontalinės žievės aktyvumą ir trikdo nervinių jungčių efektyvumą. Straipsnyje, paskelbtame žurnale „Nature Reviews Neuroscience“, teigiama, jog kortizolio perteklius gali sukelti net laikiną neuronų pažeidimą tose smegenų srityse, kurios atsakingos už dėmesio reguliaciją ir atmintį. Taip pat psichologiniai eksperimentai, kai dalyviai buvo veikiami itin stipraus streso, parodė, kad jų gebėjimas spręsti užduotis, reikalaujančias gilios koncentracijos, prastėja, o pasveikimas užtrunka keletą valandų ar net parų.

Svarbūs mitai: ar stresą reikia „tiesiog užmiršti“?

Vis dar populiarus mitas, kad geriausias būdas – „negalvoti apie stresą“ arba tiesiog priverstinai susikaupti. Tačiau mokslinė literatūra teigia priešingai: organizmas po stipraus streso sąmoningai reikalauja laiko atsigauti, todėl greit grįžti į darbus gali būti tiek neveiksminga, tiek žalinga. Kol nesumažėja streso hormonų lygis, koncentracijos potencialas lieka ribotas.

Kaip atkurti koncentraciją po streso?

Efektyvios praktikos ir paprasti patarimai

• Trumpi atsipalaidavimo pratimai: Kvėpavimo metodai, trumpas meditacijos seansas ar keli sąmoningo buvimo (angl. mindfulness) pratimai padeda sumažinti streso hormonų kiekį.
• Fizinis aktyvumas: Net trumpas pasivaikščiojimas ar lengva mankšta išjudina kūną, skatina endorfinų išsiskyrimą ir padeda smegenims persijungti į produktyvesnę būseną.
• Kokybiškas miegas: Stenkitės užtikrinti miego režimą, neleiskite sau „pamiegoti mažiau“, net jei vėluoja darbai. Geras poilsis – raktas į aiškų mąstymą.
• Skirtumas tarp darbo ir poilsio: Aiškiai susiplanuokite, kada dirbsite, ir kada ilsėsitės. Tai padeda atskirti stresą nuo kasdienio gyvenimo ir skatina efektyvesnį susikaupimą „neperdegant“.
• Kalbėjimasis ar rašymas: Pasidalinimas savo jausmais su artimaisiais ar tiesiog emocijų „išrašymas“ padeda susitvarkyti su emocijomis ir lengviau grįžti prie darbo.

Kada verta kreiptis į specialistus?

Dažniausiai po streso koncentracija atsistato per kelias valandas arba dieną. Tačiau jei pastebite, kad nuolatiniai sunkumai susikaupti trunka ilgiau nei savaitę, lydi nemiga, didėja nerimas ar pastebimas nuolatinis nuovargis, rekomenduotina pasitarti su šeimos gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Kartais ilgalaikiai dėmesio sutrikimai gali signalizuoti apie depresiją, generalizuotą nerimo sutrikimą ar kitas sveikatos problemas, kurias galima efektyviai gydyti.

Apibendrinimas: kodėl po streso sunku susikaupti?

Stresas mūsų organizme sukelia fiziologinius ir neurocheminius pokyčius, kurie laikinai trikdo dėmesio bei koncentracijos gebėjimus. Tai normali apsauginė reakcija, tačiau ji gali trukdyti produktyviai veikti, jei netinkamai rūpinamės savo sveikata bei emocine būsena. Atsigauti po streso padeda sąmoningas poilsis, atsipalaidavimo technikos ir dienos režimo paisymas. Svarbiausia – būti kantriems ir leisti sau atgauti jėgas, nes smegenims reikia laiko persitvarkyti ir vėl kokybiškai dirbti.