Kodėl po sunkaus pokalbio skauda pilvą?

Ar kada nors pastebėjote, kad po įtempto ar nemalonaus pokalbio ėmė skaudėti pilvą, atsirado sunkumo pojūtis ar net pykinimas? Tai itin dažnas reiškinys, su kuriuo susiduria daugelis žmonių, net jei apie jį nedrįsta kalbėti. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl po emociniu stresu pažymėtų pokalbių gali pasireikšti pilvo skausmas, kokie procesai vyksta organizme, ir ką galite padaryti, kad apsaugotumėte savo gerovę.

Streso ir virškinimo sistemos ryšys

Kaip veikia „smegenys – žarnynas ašis“?

Mokslininkai vis dažniau kalba apie „smegenų–žarnyno ašies“ sąvoką. Tai – sudėtinga signalų sistema, jungianti centrinės nervų sistemos (smegenų) ir virškinimo trakto veiklą. Stresą ar stiprias emocijas patiriantys žmonės dažnai pastebi pilvo skausmus, sutrikusį virškinimą ar kitus nemalonius pojūčius. Nervų sistema, o ypač klajoklis nervas (vagus nervas), perduoda signalus tarp smegenų ir virškinamojo trakto. Šie signalai stipriai paveikūs emociniams išgyvenimams.

Kas vyksta organizme pokalbio metu?

Nepageidaujami ar emociškai sunkūs pokalbiai dažnai aktyvuoja organizmo „kovos arba bėgimo“ (angl. fight or flight) mechanizmą. Tai reiškia, kad kūnas išskiria streso hormonus, tokius kaip kortizolis ir adrenalinas. Šie cheminiai junginiai suaktyvina įvairias organizmo sistemas ir, norėdami apsaugoti svarbiausias funkcijas, smegenys gali „nustumti“ virškinimo sistemos veiklą į antrą planą – juk išgyvenimo situacijose virškinimas nėra pirmo būtinumo.

Šio proceso metu:

• Sumažėja kraujo pritekėjimas į žarnyną
• Virškinimo organų raumenys gali įsitempti, sutrikdyti peristaltiką ar sukelti spazmus
• Padidėja skrandžio rūgščių sekrecija, kas dažnai išprovokuoja graužimą, rūgštingumą ar net skausmą

Stresas ir virškinimo simptomai

Kokie simptomai pasireiškia dažniausiai?

Pilvo skausmas yra dažnas, tačiau ne vienintelis simptomas. Dažniausiai juos lydi:

• Pilvo pūtimas
• Pykinimas
• Dažnas noras tuštintis
• Rėmuo ar sunkumo pojūtis

Stiprus ar ilgalaikis stresas gali prisidėti prie lėtinio dirgliosios žarnos sindromo (DŽS) išsivystymo, pakenkti virškinimo gleivinei, pakeisti žarnyno mikrobiotą. Svarbu suprasti, kad šie pojūčiai dažniausiai yra atgręžto streso išdava ir nereiškia, jog su jūsų skrandžiu ar žarnynu kas nors iš esmės negerai.

Mitai apie pilvo skausmus po streso

• Mitas: Jei po pokalbio skauda pilvą, būtinai trūksta tam tikrų vitaminų ar fermentų.
  Faktas: Dažniausiai problema slypi streso reakcijoje, o ne fiziologiniuose ar mitybos sutrikimuose.
• Mitas: Pilvo skausmas po emocinio streso – rimtos ligos ženklas.
  Faktas: Laikinas pilvo skausmas po įtemptų situacijų dažniausiai praeina savaime ir nereiškia, kad sergate sunkia liga.

Kokie veiksniai lemia jautrumą po sunkių pokalbių?

Kiekvieno žmogaus jautrumas stresui – individualus. Vieni žmonės turi jautresnę nervinę sistemą, kiti glūdi dirgliosios žarnos sindromo rizikos grupėje, treti – jautriau reaguoja į pokyčius ar konfliktus. Neretai ligos istorijoje galima atrasti vaikystės streso patirtį ar jautresnį kūno-mąstymo ryšį.

Be psichologinių veiksnių, svarbu paminėti ir gyvenimo būdą: mažas fizinis aktyvumas, netinkama mityba ar miego trūkumas gali sustiprinti organizmo reakcijas į stresą.

Kaip palengvinti pilvo skausmą po sunkaus pokalbio?

Pirmoji pagalba sau

• Pabandykite nurimti. Giliai kvėpuokite, kelias minutes skirkite atsipalaidavimui.
• Gerkite vandens, ypač jei jaučiate sausumą burnoje ar įtampą.
• Pasivaikščiokite lauke – judesys padeda virškinimo sistemai grįžti į normalią būklę.
• Atsisėskite ar atsigulkite patogiai, venkite papildomo spaudimo pilvui.

Ilgalaikės pagalbos metodai

• Mokykitės streso valdymo technikų: meditacija, autogeninė treniruotė, jogos ar sąmoningo kvėpavimo pratimai gali padėti mažinti streso pasekmes organizmui.
• Aptarkite stresines situacijas su artimaisiais ar psichologu. Kartais vien galimybė išsipasakoti sumažina simptomų intensyvumą.
• Reguliari, subalansuota mityba ir pakankamas skysčių kiekis taip pat padeda stiprinti žarnyno ir nervų sistemą.
• Fizinis aktyvumas skatina endorfinų išsiskyrimą ir normalizuoja virškinimą.

Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

Nors dauguma pilvo skausmų po stresinių situacijų yra nepavojingi ir praeina savaime, kai kuriais atvejais rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Išlikite budrūs, jei:

• Pilvo skausmas ypatingai stiprus, pasikartojantis arba trunka ilgiau nei kelias dienas
• Atsiranda kraujavimas su išmatomis, stiprus pykinimas ar vėmimas
• Kyla didelis silpnumas, karščiavimas, neprarandate apetito
• Skausmą lydi staigūs kūno svorio pokyčiai

Tokiais atvejais būtina ieškoti profesionalios medicinos pagalbos – galbūt pasireiškia rimtesnė virškinamojo trakto ar kita vidaus organų liga, kuriai būtinas gydymas.

Pabaigai: mūsų kūnas – jautrus emocijoms

Po sunkaus ar emociškai sudėtingo pokalbio atsiradęs pilvo skausmas dažnai yra natūrali kūno reakcija į stresą. Mūsų psichika ir fizinė sveikata yra glaudžiai susijusios, todėl stiprios emocijos gali paveikti net ir virškinimo procesus. Nors toks skausmas vargina, dažniausiai jis nėra pavojingas ir praeina savaime. Svarbiausia – mokytis sąmoningai atpažinti savo reakcijas, rūpintis psichologine higiena ir, jei reikia, pasikonsultuoti su sveikatos priežiūros specialistu.