Kodėl po sunkių temų pokalbio šąla kaklas

Ar kada pastebėjote, kad po įtempto ar emocinio pokalbio kaklas tampa vėsesnis ar net ima drebėti? Tokie pojūčiai dažnai glumina – juk fizinė aplinka nepasikeitė, o kūnas reaguoja tarsi būtų už lango šalna. Priežastys, kodėl po sunkių temų pokalbio šąla kaklas, slepiasi mūsų biologijoje, emocijose ir net pasąmoninėse reakcijose. Suprasti šį fenomeną gali padėti geriau tvarkytis su stresu ir išmokti atpažinti savo kūno siunčiamus signalus.

Kaip emocijos veikia kūno temperatūrą

Streso reakcija: „kovok arba bėk“

Žmogaus organizmas evoliuciškai sukurtas reaguoti į pavojų instinktyviai – suaktyvina vadinamąją „kovok arba bėk“ (angl. fight or flight) reakciją. Kai kalba pakrypsta į nemalonias ar asmeniškai jautrias temas, smegenys gali įvertinti tai kaip pavojų, nors grėsmių gyvybei nėra. Stresas sukelia adrenalino ir kortizolio išsiskyrimą. Šie hormonai paruošia kūną greitam reagavimui: kraujas iš viršutinės odos sluoksnių perskirstomas į giluminius audinius ar raumenis, todėl oda, ypač galūnių ir kaklo srityse, tampa šaltesnė.

Kodėl kaklas – ypač jautrus?

Kaklo srityje odos sluoksnis plonesnis, o kraujagyslės išsidėsčiusios arti paviršiaus. Dėl šios priežasties pokyčiai čia juntami greičiau. Be to, nerviniams impulsams šioje srityje perduodami signalai tiesiai iš vegetacinės nervų sistemos, todėl fiziologinis atsakas į emocijas tampa ypač ryškus.

Psichologiniai faktoriai ir kūno pojūčiai

Emocijų ir šilumos ryšys

Empiriniai tyrimai rodo, kad emociniai išgyvenimai turi aiškų ryšį su kūno temperatūros pojūčiu. 2013 m. Suomijos mokslininkai paskelbė tyrimą žurnale „Proceedings of the National Academy of Sciences“ – dalyviai žemėlapiuose žymėjo, kur jų kūne jaučia šilumą ar šalčio pojūtį skirtingų emocijų metu. Nerimo, streso ir gėdos metu dažnai jaučiamas vėsumas galūnėse, kakle bei veide.

Pasąmoninės įtampos kaupykla

Kaklas laikomas „įtampos rojumi.“ Stiprios emocijos, baimė ar nerimas skatina nevalingą raumenų įsitempimą kaklo ir pečių srityje, todėl kraujotaka čia gali laikinai prastėti, o audiniai – atvėsti. Tokia reakcija gali būti visiškai nesąmoninga, tačiau akivaizdžiai juntama per kūno pojūčius.

Fiziologija: kas vyksta organizme?

Vegetacinė nervų sistema ir kraujagyslių susitraukimas

Vegetacinė (autonominė) nervų sistema reguliuoja daugumą nevalingų organizmo funkcijų. Patyrus stresą, jos simpatinė dalis suaktyvina širdį, didina kraujospūdį ir sutraukia smulkias paviršines kraujagysles. Būtent šių kraujagyslių susiaurėjimas lemia, kad į kaklo, pečių ir veido sritis priteka mažiau kraujo – todėl oda tampa šaltesnė.

Hormoniniai pokyčiai ir refleksai

Stresas aktyvina ne tik nervinius, bet ir hormoninius mechanizmus. Šalia adrenalino, kortizolio, svarbūs ir kiti biologiškai aktyvūs junginiai, pavyzdžiui, noradrenalinas. Jie veikia kraujagyslių tonusą, todėl kartais kylanti emocinė įtampa gali fiziškai pasireikšti per odos pojūčius.

Ką daryti, jei pokalbių metu šąla kaklas?

Fiziniai patarimai

• Apsirenkite sluoksniuotai. Net jei patalpoje šilta, jautriems žmonėms verta dėvėti lengvą skarą ar šaliką.
• Atlikite kaklo mankštą. Judesiai ir tempimai gali pagerinti kraujotaką ir sumažinti įtampos sukeliamą vėsumą.
• Šilti gėrimai. Gerkite žolelių arbatą ar kitus šiltus gėrimus – jie maloniai sušildo iš vidaus.

Emocinės savipagalbos būdai

• Atempkite kvėpavimą. Gili, lėta kvėpavimo technika aktyvina parasimpatinę nervų sistemą ir normalizuoja kraujotaką.
• Įvardinkite emocijas. Pripažinkite sau, kad pokalbio tema jus jaudina – vien šis žingsnis gali padėti kūnui sureaguoti švelniau.
• Trumpam pasitraukite. Jeigu pokalbis tampa per sunkus, kelioms minutėms išeikite, pajudėkite ar praveskite kaklo ir pečių sritį rankomis.

Kada kreiptis į specialistus?

Nuolat jaučiate stiprų šaltį, spaudimą ar kitus nemalonius pojūčius kaklo srityje net nesant emociniam krūviui? Šie simptomai kartais būna susiję su skydliaukės veiklos sutrikimais, kraujotakos problemomis ar nervų pažeidimais. Tokiais atvejais būtina pasikonsultuoti su šeimos gydytoju ar neurologu.

Mitai apie šalantį kaklą

• Mitų: Dažnai manoma, kad kaklas šąla dėl peršalimo ar oro traukos. Tačiau jei patalpoje temperatūra nepasikeitusi, o šalčio pojūtis atsiranda kalbantis apie nemalonias temas, greičiausiai kalti ne išoriniai veiksniai, o organizmo reakcijos į stresą.
• Tiesa: Organizmo atsakas į psichologinį diskomfortą rimtai įtakoja pojūčius – net jei ištyrimai rodo visišką sveikatą.

Kaip atpažinti savo emocinį termometrą?

Kiekvienos emocijos (nerimas, baimė, pyktis, gėda) kūne palieka savo „pėdsaką.“ Jei pokalbių metu pastebite, kad šąla kaklas ar kitos kūno dalys, užduokite sau klausimą: kokią emociją dabar patiriu? Atpažinus šias kūno reakcijas galima išvengti didesnių įtampos ar nerimo protrūkių ateityje. Sąmoningas stebėjimas ir priėmimas padeda atkurti vidinę pusiausvyrą bei kurti tvaresnius santykius net ir labai sunkių pokalbių metu.

Apibendrinant, šalantis kaklas po sunkios, įtemptos arba skausmingos temos kalbėjimo nėra ženklas ligos, o signalas, kad jūsų organizmas jautriai reaguoja į psichologinį diskomfortą. Mokslas įrodo, kad emocijos dažnai virsta kūno pojūčiais, todėl stebėkite, atpažinkite ir išbandykite paprastus metodus, kurie gali palengvinti šį nemalonų jausmą. Rūpinkitės savimi – kūnui ir emocijoms reikia tiek pat dėmesio, kiek protui.