Kodėl po vidinio konflikto pasunkėja kvėpavimas

Vidiniai konfliktai – tai ne tik emocinis ar psichologinis sunkumas, bet ir fiziologiškai jaučiama būsena. Daugelis žmonių pripažįsta, kad esant didesniam stresui ar įtampai netikėtai „užgniaužia kvapą” arba tiesiog ima sunkiau kvėpuoti. Šis jausmas gali būti bauginantis, todėl svarbu suprasti, kaip vidiniai konfliktai veikia mūsų kvėpavimą, kas vyksta organizme ir kaip padėti sau tokių situacijų metu.

Kas yra vidinis konfliktas ir kaip jis veikia kūną?

Vidinis konfliktas – tai būsena, kai žmogus patiria dvi ar daugiau prieštaringų minčių, emocijų ar troškimų vienu metu. Tokia būsena dažnai kyla dėl sprendimo priėmimo sunkumų, vertybių neatitikimo, kaltės ar gėdos jausmo. Šie vidiniai prieštaravimai neapsiriboja vien psichologine savijauta – jie sukelia grandininę fiziologinių reakcijų seką, ypač įtampą nervų sistemoje.

Streso hormonų poveikis kvėpavimui

Kai susiduriame su vidiniu konfliktu, organizmas dažnai reaguoja kaip į stresinę situaciją. Per kelias sekundes į kraują išsiskiria streso hormonai – adrenalinas ir kortizolis. Šie hormonai paruošia kūną „kovai arba bėgimui”, o vienas pirmųjų požymių – kvėpavimo ritmo pokyčiai: padažnėjęs ar paviršutiniškesnis kvėpavimas, jausmas, tarsi trūktų oro.

Kodėl kvėpavimas pasunkėja dėl vidinių konfliktų?

Nerimo ir baimės įtaka kvėpavimo sistemai

Nerimas ar baimė suaktyvina mūsų simpatinę nervų sistemą, kuri reguliuoja daugelį nenorimų (autonominių) kūno funkcijų. Simpatinė sistema paruošia mus greitiems veiksmams – didina širdies ritmą, greitina kvėpavimą. Tačiau kvėpuojant paviršutiniškai, organizmas gauna mažiau deguonies, todėl pasunkėjimas gali būti juntamas kaip „negalėjimas įkvėpti pilno oro“, spaudimas krūtinėje ar net dusulio pojūtis.

Raumenų įtempimas streso metu

Kai išgyvenate vidinį konfliktą, raumenys natūraliai įsitempia – tai apima ir kvėpavime dalyvaujančius raumenis: diafragmą, taršonkaulinius raumenis, pečių juostą. Įtempti šie raumenys riboja pilną krūtinės išsiplėtimą, o kvėpavimas tampa ribotas – norisi dažniau įkvėpti, tačiau oro tarsi vis tiek trūksta.

Pavojai ir dažni mitai apie kvėpavimo sunkumus

Ar pasunkėjęs kvėpavimas – rimtos ligos požymis?

Nors staigus kvėpavimo pasunkėjimas gali būti bauginantis, dažniausiai dėl vidinių konfliktų ar psichologinės įtampos jis nėra žymus rimtos fizinės ligos požymis. Tačiau būtina atskirti:

• Psichogeninis (emocinis) dusulys: kyla be jokių aiškių fizinių kvėpavimo takų sutrikimų – dažniausiai susijęs su stresu, nerimu, panikos atakomis.
• Organinis dusulys: pasireiškia dėl širdies, plaučių ligų, alergijų, astmos ar kitų būklių ir dažnai lydi kitais simptomais – nuolatinis kosulys, švokštimas, skausmas krūtinėje.

Jei pasunkėjęs kvėpavimas kartojasi, stiprėja ar atsiranda kartu su kitais grėsmingais požymiais (skausmas krūtinėje, karščiavimas, mėlynuojanti oda ar lūpos), būtina kuo greičiau kreiptis į gydytoją.

Mitas: „Jei sunku kvėpuoti, vadinasi, sergu rimta liga.”

Praktikoje daug žmonių klaidingai mano, kad trumpalaikiai kvėpavimo sutrikimai rodo sunkią plaučių ar širdies ligą. Tačiau vienas pagrindinių rodiklių – kaip greitai atslūgsta simptomai nurimus ar pakeitus aplinką (pavyzdžiui, išeinus į lauką, nurimus konfliktui). Psichogeninis kvėpavimo apsunkimas dažniausiai praeina savaime, ypač atitraukus dėmesį nuo savo kūno pojūčių.

Kaip sau padėti, jei pasunkėja kvėpavimas dėl vidinio konflikto?

Yra keletas paprastų ir veiksmingų būdų, padedančių atgauti normalų kvėpavimo ritmą ir sumažinti įtampą:

• Sąmoningas gilus kvėpavimas: Susikoncentruokite į diafragminį kvėpavimą – pilvo srityje. Įkvėpkite pro nosį 4 sekundes, sulaikykite kvėpavimą 2 sekundėms, iškvėpkite lėtai pro burną 6 sekundes. Kartokite kelis ciklus.
• Kūno atpalaidavimo technikos: Bandykite progresyvaus raumenų atpalaidavimo techniką: įtempkite ir atpalaiduokite didžiąsias raumenų grupes (pavyzdžiui, pečius, nugarą), kad sumažintumėte bendrą kūno įtampą.
• Dėmesio nukreipimas: Užsiimkite malonia veikla – klausykitės muzikos, išeikite pasivaikščioti, skaitykite ar žiūrėkite filmą. Tai padeda protui atitolti nuo įtemptų minčių ir kūno pojūčių.
• Kalbėjimasis apie išgyvenimus: Pasidalinkite savo būsenomis su artimu žmogumi ar specialistu. Net trumpas pokalbis gali sumažinti įtampą, leisti pažvelgti į situaciją objektyviau.

Kada verta sunerimti ir kreiptis pagalbos?

Nors psichologinės priežastys dažniausiai nėra pavojingos, svarbu nepraleisti rimtų organizmo signalų. Pasunkėjęs kvėpavimas kartu su šiais simptomais reikalauja skubios medicininės pagalbos:

• skausmas arba spaudimas krūtinėje
• temperatūra, stiprus prakaitavimas
• mėlynuojančios lūpos, nagų pagalvėlės
• alpulys ar sąmonės netekimas
• sparčiai progresuojantys kvėpavimo sunkumai

Jei nieko iš aukščiau išvardintų simptomų nėra, labai tikėtina, kad kvėpavimas sunkėja dėl stresinių veiksnių ar psichologinių priežasčių. Tokiu atveju naudinga pasitarti su šeimos gydytoju ar psichoterapeutu, ypač jei būklė kartojasi ar trikdo kasdienę veiklą.

Išvados

Vidinių konfliktų metu pasunkėjęs kvėpavimas – dažnas ir paaiškinamas reiškinys. Kūnas reaguoja į psichologinę įtampą taip pat intensyviai kaip į fizinį pavojų, įjungdamas streso mechanizmus ir keisdamas kvėpavimo ritmą. Supratimas apie šių būsenų kilmę leidžia sumažinti baimę, sumažinti psichologinę įtampą ir efektyviau rūpintis savo sveikata. Jei simptomai neatslūgsta ar kelia nerimą, verta kreiptis į gydytojus, kad būtų atmestos organinės ligos ir užtikrinta jūsų ramybė.