Kodėl po vidinio konflikto skauda kaklą

Ar pastebėjote, kad po sunkios dienos, ginčo ar vidinio nerimo ima skaudėti kaklą? Šis pojūtis – neatsitiktinis. Kaklo įtampa dažnas palydovas žmonėms, kurie patiria emocinius išgyvenimus ar vidinius konfliktus. Nors dažnai manoma, kad kaklo skausmus sukelia tik fizinės priežastys, vis daugiau mokslinių tyrimų rodo aiškų ryšį tarp emocinės būklės ir raumenų įtampos. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl po vidinio konflikto skauda kaklą, kokie mechanizmai tai lemia bei kaip galima sau padėti, kai skausmas atsiranda dėl psichologinių priežasčių.

Kaip emocijos paveikia kaklą ir raumenis

Stresas bei raumenų įtampa

Mūsų kūnas ir emocijos glaudžiai susiję – tą patvirtina psichosomatikos mokslas. Kai patiriame stresą ar vidinį konfliktą, organizmas reaguoja panašiai kaip į fizinius pavojus. Išsiskiria streso hormonai – adrenalinas bei kortizolis, įsijungia vadinamoji „kovok arba bėk“ (fight or flight) reakcija.

Ši būsena gali paveikti ir kaklo, pečių bei žandikaulio raumenis. Jie nevalingai įsitempia, lyg ruoštųsi „apsaugoti“ galvą nuo galimo pavojaus. Jei įtampa užtrunka ilgiau – o vidiniai konfliktai dažnai yra ne trumpalaikiai – kaklo raumenys gali užsiblokuoti, susitraukti, pradėti skaudėti.

Vidaus ir išorės konfliktai: kaip jie pasireiškia kūne

Neretai vidinius konfliktus žmonės išgyvena slopindami emocijas, ilgai galvodami, nenuspręsdami. Tai gali būti stresai darbe, šeimoje ar kitoje svarbioje gyvenimo srityje. Psichologinės įtampos metu žmogus dažnai net nepastebi, kaip sulaiko kvėpavimą, nevalingai įtempia kaklo ir pečių raumenis, sukanda žandikaulį. Visa ši įtampa kaupiasi ir ilgainiui sukelia nemalonius pojūčius, tarp jų – ir kaklo skausmą.

Kaklo skausmo psichosomatiniai mechanizmai

Raumenų reakcija į emocinę būseną

Psichosomatikos požiūriu, emocinis krūvis dažnai pasireiškia per kūno simptomus. Kaklo sritis itin jautri streso poveikiui. Čia gausu raumenų, laikomų „laikysenos sargais“. Pastovus psichologinis spaudimas ar abejonių, vidinio dvejojimo laikotarpis verčia šiuos raumenis įsitempti ir išbūti tokioje būklėje ilgai.

Pasak kai kurių neurologinių tyrimų, nervinių impulsų perteklius ir stresinė būsena gali skatinti kronišką kaklo ir pečių stimuliavimą. Kai įtampa tampa įprastine, žmogus net nesuvokia, kad raumenys nuolat dirba „viršvalandžius“ ir pradeda skaudėti.

Ryšys su migrena ir galvos skausmu

Vidinis konfliktas gali neapsiriboti tik kaklo diskomfortu. Tyrimai rodo, kad įtempti kaklo raumenys gali išprovokuoti įtampos tipo galvos skausmus ar net migreną. Todėl kartais žmogus patiria visą simptomų grupę: kaklo maudimą, sunkumą, galvos spaudimą.

Dažniausi simptomai patyrus vidinį konfliktą

• Skausmas ar maudimas kaklo srityje
• Jautrumas spaudžiant kaklą ar mentis
• Judesių ribotumas, sustingimas
• Skausmas, persiduodantis į pečius ar galvą
• Pojūtis, lyg norėtųsi „atpalaiduoti“ kaklą, tačiau nepavyksta

Šie simptomai dažniausiai atsiranda pamažu ir stiprėja su kiekviena įtempta situacija ar konfliktu.

Skirtumai tarp emocinės ir fizinės kilmės kaklo skausmo

Nors simptomai gali būti panašūs, svarbu skirti fizinės kilmės (pvz. dėl traumos, netinkamos laikysenos) ir psichologinės kilmės kaklo skausmą. Jei skausmas kyla po aiškiai suvokiamo emocinio išgyvenimo, pvz., sudėtingo pokalbio ar nuolatinės įtampos, tačiau nėra aiškios traumos ar fizinio pertempimo – tikėtina, kad tai daugiau susiję su psichosomatika.

Tačiau, jei kaklo skausmas atsirado staiga po fizinės veiklos, nukritus, ar kartu pasireiškia neurologiniai simptomai (tirpimas, paralyžius, silpnumas), būtina kreiptis į gydytoją.

Kaip sumažinti arba išvengti kaklo skausmo dėl emocinių priežasčių

Kasdienės praktikos emocinei įtampai valdyti

• Reguliarus judėjimas ir tempimo pratimai. Trumpi kaklo tempimo pratimai ar tiesiog pasivaikščiojimai padeda mažinti įtampą.
• Sąmoningumo technikos. Kvėpavimo pratimai, meditacija ar progresyvus raumenų atpalaidavimas padeda atpažinti ir sumažinti kaklo įtampą.
• Emocijų išraiška. Kalbėjimasis apie savo jausmus su artimaisiais ar psichologu mažina vidinę įtampą, taip – ir fizinius simptomus.
• Darbo vietos ergonomika. Tinkamas sėdėjimas ir poilsio darymas dirbant kompiuteriu mažina tikimybę, kad įtampa papildomai kaupiasi kakle.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei kaklo skausmas trunka ilgiau nei kelias dienas, stiprėja ar atsiranda papildomų simptomų (pvz., rankų tirpimas, karščiavimas, judesių ribotumas) – būtina pasitarti su gydytoju. Gali prireikti ištyrimų, o esant nuolatinei emocinei įtampai – ir psichologo ar psichoterapeuto pagalbos.

Dažniausi mitai apie emocijas ir kūno skausmus

• „Kaklą skauda tik nuo peršalimo ar fizinio pertempimo“. Tiesą sakant, net ir nesportuodami ar nesėdėdami skersvėjyje galite patirti kaklo maudimą vien dėl streso ar nerimo.
• „Tik silpni žmonės jaučia įtampą kūne“. Kūno reakcija į emocines būkles būdinga visiems žmonėms, nepriklausomai nuo jų stiprybės ar charakterio.
• „Emocinis skausmas praeis savaime“. Kartais sumažėjus stresui, skausmas sumažėja, tačiau jei įtampa tęsiasi – kaklas gali likti įtemptas ilgai, kol nepradėsite tikslingai rūpintis tiek emocine, tiek fizine savijauta.

Apibendrinimas: kodėl kaklas reaguoja į vidinius konfliktus?

Kaklo skausmas po vidinio konflikto nėra atsitiktinis – jį lemia fiziologinės bei psichologinės reakcijos. Emocinis stresas sukelia nevalingą raumenų įtampą, kuri ima varginti, jei išlieka ilgiau. Suvokus priežastis, lengviau pasirūpinti savimi: padėti gali tiek trumpi atpalaidavimo pratimai, tiek dėmesys savo emocinėms būsenoms.

Jei kaklo skausmas nepraeina, o įtampa tampa įprasta, svarbu ieškoti pagalbos ir nestigmatizuoti savo jausmų. Kūnas siunčia žinią – laikas atkreipti dėmesį į save, pasirūpinti savo fizine ir emocine sveikata.