Kodėl ryte sunku pajudinti pėdas?

Ar ryte nubudus jaučiate, tarsi pėdos būtų “surakintos” ir sunku jas judinti? Tokia būklė gali sukelti ne tik nemalonumą, bet ir nerimą dėl sveikatos. Iš tiesų, pėdų sustingimas ir sunkus jų judėjimas pabudus yra dažnas reiškinys, kurį lemia įvairios priežastys – nuo normalių fiziologinių procesų iki tam tikrų sveikatos sutrikimų. Šiame straipsnyje paaiškinsime, kodėl ryte sunku pajudinti pėdas, kada verta sunerimti, kokių veiksmų imtis ir kokie mitai apie šį pojūtį nėra pagrįsti mokslu.

Dažniausios priežastys – kodėl ryte stingsta pėdos?

Pėdų sustingimo ar sunkumo judėti pojūtis rytais dažniausiai susijęs su natūraliais mūsų organizmo procesais, tačiau kartais tai gali būti ir tam tikrų sveikatos problemų ženklas. Žemiau aptarsime dažniausiai pasitaikančias priežastis.

Nakties metu sulėtėja kraujotaka ir sąnarių judesių kiekis

Miegant mūsų raumenys atsipalaiduoja, o kūno padėtis ilgą laiką išlieka ta pati. Dėl šios priežasties sumažėja kraujotaka kojose ir ypač pėdose. Taip pat sąnariai lieka nejudrūs, todėl ryte kelias minutes galime jausti sąnarių “užstingimą”. Tai būdinga ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir jauniems suaugusiems, ypač jei prieš miegą buvo intensyvaus fizinio krūvio ar ilgalaikio stovėjimo/pervargimo.

Raumenų ir sausgyslių standumas

Kelių valandų ramybė miego metu lemia, kad pėdose ir čiurnose esantys raumenys, sausgyslės bei raiščiai tampa mažiau elastingi. Dėl to prabudus sunku pradėti judesį – kūnui reikia laiko „įsivažiuoti“, kol pėdos prisipildo krauju, o audiniai šiek tiek sušyla. Dažniausiai šis sustingimas išnyksta vos pradėjus vaikščioti.

Nors dažnai – natūralu, kartais – signalas apie ligą

Nepaisant to, kad trumpalaikis sustingimas po miego – dažniausiai normalus reiškinys, ilgai trunkantis, stiprus ar pasikartojantis pėdų sustingimas gali signalizuoti apie sveikatos problemas. Žemiau aptarsime svarbiausias iš jų.

Ligos, galinčios lemti ryto sustingimą

• Reumatinės ligos. Reumatoidinis artritas, podagra ar kitos autoimuninės ligos dažnai pasireiškia sąnarių uždegimais, įskaitant ir pėdas. Būdingas simptomas – rytinis sąnarių sustingimas, kuris trunka ilgiau nei 20–30 minučių.
• Plokščiapėdystė ar padų fascitas. Jei sergate padų fascitu (padų raiščio uždegimu), rytais paprastai pirmaisiais žingsniais jaučiamas skausmas ir sustingimas, ypač pėdos centrinėje dalyje ar kulne.
• Nervų suspaudimas ar neuropatija. Jei rytais, be sunkumo judinti pėdas, jaučiate dilgčiojimą, nutirpimą ar deginantį pojūtį, tai gali būti nervinės sistemos pažeidimo požymis – pavyzdžiui, diabetinė neuropatija, išvarža ar t.t.
• Artritas ar osteoartritas. Vyresniame amžiuje dažnesnis degeneracinis sąnarių uždegimas – osteoartritas. Ryte pėdų sąnariai gali būti labiau sustingę, o simptomai pagerėja fizinio aktyvumo metu.
• Kraujo apytakos sutrikimai. Ši problema gali pasireikšti žmonėms, kurie turi kraujagyslių susiaurėjimų, trombozių, ar serga išemine širdies liga.

Rytinis pėdų sustingimas – kaip atskirti rimtą problemą?

Nors daugeliu atvejų pėdų sunkumas ryte – tai trumpalaikis sutrikimas, tam tikros situacijos reikalauja dėmesio. Kreipkitės į gydytoją, jei:

• Sustingimas trunka ilgiau nei 30 minučių ar nepraeina visą dieną;
• Juntamas stiprus skausmas, paraudimas ar patinimas;
• Atsiranda dilgčiojimas, nutirpimas ar judesio apribojimas, kuris didėja su laiku;
• Pajutote naujų simptomų, tokių kaip nuovargis, svorio kritimas, karščiavimas – kurie gali rodyti sisteminę ligą.

Kada pakanka savipagalbos?

Jei simptomai neryškūs, trunka kelias minutes ir nėra skausmingi, dažniausiai pakaks paprastų pagalbos priemonių namuose:

• Trumpai “išmasažuokite” pėdas dar lovoje prieš atsikeldami;
• Kas rytą atlikite pėdų tempimo bei judrumo pratimus;
• Venkite ilgų periodų suvienodinto fizinio aktyvumo ar padėties;
• Pasirūpinkite tinkama avalyne bei atrama kojoms.

Pėdų sustingimo mitai ir mokslinis pagrįstumas

Internetu sklando įvairūs mitai apie rytinį pėdų sustingimą. Pavyzdžiui, teigiama, kad tai reiškia „organizmo apsinuodijimą“ ar “druskų nusėdimą organizme”. Iš tiesų, toks aiškinimas nėra pagrįstas. Dažniausios priežastys – uždegiminiai procesai bei natūralūs, laikini pokyčiai nakties metu.

Dar vienas mitas – kad pėdų sustingimas visada lemia sunkią ligą. Panašus simptomas dažnai pasitaiko ir sveikiems žmonėms, ypač po fizinės apkrovos. Tik užsitęsęs, stiprėjantis ar lydimas kitų simptomų pėdų sustingimas reikalauja gydytojo dėmesio.

Naudingi patarimai sklandžiai dienos pradžiai

Norint sumažinti arba išvengti pėdų sustingimo, svarbu tinkamai pasirūpinti savo kūnu jau nuo ryto. Štai keleto naudingų įpročių sąrašas:

• Miegokite patogioje, natūralioje kūno padėtyje. Jei įmanoma, išvenkite ilgalaikio kojų “suspaudimo”;
• Prieš atsikeliant, kelias minutes judinkite, sukamaisiais judesiais tempkite pėdas ir pirštus;
• Ryte pabandykite daryti lengvą pėdų mankštą: sukti pėdas aplink čiurną, tempti pirštus žemyn ir aukštyn;
• Vakare venkite pernelyg intensyvių krūvių kojoms, ypač jei jaučiate polinkį į raumenų ar sąnarių sustingimą;
• Jei turite viršsvorio, pagalvokite apie svorio reguliavimą – tai sumažins pėdų apkrovą ir pagerins sąnarių bei kraujotakos būklę.

Kada verta pasitarti su gydytoju?

Jei minėti patarimai nepadeda arba pėdų sustingimas stiprėja, verta kreiptis į šeimos gydytoją, reumatologą ar ortopedą. Jie gali atlikti būtinus tyrimus, įvertinti ar nėra uždegiminių ar struktūrinių sąnarių pakitimų, o esant reikalui – paskirti gydymą. Atminkite, kad laiku nustatyta diagnozė ir gydymas, kai to reikia, padeda išvengti komplikacijų ir sugrąžina gyvenimo kokybę.

Rytinis pėdų sustingimas ar sunkumas pajudinti pėdas – dažnai laikinas ir nekenksmingas reiškinys. Vis dėlto, nuolatiniai ar didėjantys simptomai neturėtų būti ignoruojami. Savo organizmo signalų klausymasis ir tinkama savipagalba – geriausias kelias į sveiką ir energingą dienos pradžią.