Kodėl sumažėjęs kvapo pojūtis gali rodyti neurologinius pokyčius

Ar kada nors pastebėjote, jog kai kurie kvapai atrodo ne tokie stiprūs kaip anksčiau? Galbūt esate pastebėję, kad sunku atskirti mėgstamų gėlių ar šviežiai keptos duonos aromatą. Nors kvapo pojūtis dažnai laikomas mažiau svarbiu nei rega ar klausa, ilgalaikis ar staigus kvėpavimo pojūčio sumažėjimas (dar vadinamas anosmija ar hiposmija) gali būti svarbus simptomas, rodantis tam tikrus neurologinius pokyčius organizme. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl kvapo sumažėjimas yra daugiau nei tik nepatogumas, kokios ligos ir būklės siejamos su šiuo simptomu, ir kokių veiksmų galima imtis pastebėjus kvėpavimo pokyčius.

Kaip veikia kvapo pojūtis?

Kvapas – tai sudėtingas biologinis procesas. Nosyje esančios kvapą juntančios ląstelės (olfraktoriniai neuronai) aptinka ore esančias chemines molekules ir siunčia signalus į smegenų olfaktorinę žievę. Ši informacija ten apdorojama ir verčiama kvapo įspūdžiu. Šis procesas glaudžiai susijęs ir su emocijomis, atmintimi, netgi apetitiniais pojūčiais, nes kvapo impulsai keliauja į tuos pačius smegenų centrus, kurie reguliuoja emocijas ir prisiminimus.

Kvapo susilpnėjimą gali paveikti įvairūs veiksniai

• Virusinės infekcijos (pvz., peršalimas, gripas ar COVID-19)
• Alerginės reakcijos ir nosies polipai
• Tam tikri receptiniai ar be recepto vartojami vaistai
• Galvos traumos ar chirurginės intervencijos nosies ertmėje
• Amžiaus nulemtas sensorinių funkcijų silpnėjimas

Kvapo netekimas: kodėl verta atkreipti dėmesį?

Nors kvėpavimo pokyčių priežastys dažnai būna laikinos, ilgalaikis ar nepraeinantis kvapo sumažėjimas, ypač jei jis atsiranda be akivaizdžių priežasčių arba progresuoja, gali būti pirmasis neurologinės ligos požymis. Tai itin aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau šis simptomas neturėtų būti ignoruojamas ir jaunesniame amžiuje.

Išankstinis požymis rimtesnių ligų kontekste

Naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad kvapo sumažėjimas yra vienas pirmųjų požymių tokių neurodegeneracinių ligų kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga. Net iki dešimtmečio anksčiau, nei pasireiškia pagrindiniai motoriniai ar pažintiniai simptomai, žmonėms ima prastėti gebėjimas atskirti kvapus. Dėl to medicinos specialistai daugiau dėmesio skiria subjektyvių kvapo sutrikimų vertinimui, nes tai gali padėti laiku pastebėti neurologinių ligų pradžią.

Kaip kvapo pokyčiai susiję su smegenų sveikata?

Kvapo receptoriai yra tarsi tiesioginis tiltas tarp išorinio pasaulio ir mūsų smegenų. Kvėpavimo signalų apdorojimas vyksta olfaktorinėje lemputėje, kuri yra viena iš pirmųjų dalių, pažeidžiamų sergant neurodegeneracinėmis ligomis. Paveiktos olfraktorinės lemputės neuronai ima nykti ir prastėja signalų perdavimas į centrinę nervų sistemą. Taip atsiranda arba progresuoja kvapo pokyčiai.

Parkinsono liga ir kvapo sutrikimai

Iki 90% Parkinsonu sergančių asmenų patiria ryškų kvapo pojūčio sumažėjimą gerokai prieš pagrindinius simptomus – raumenų sustingimą, drebėjimą ar judesių sulėtėjimą. Manoma, kad alfa-sinukleino baltymų sankaupos kvėpavimo takuose ir olfraktorinėje lemputėje pažeidžia neuronines jungtis, lemiančias kvapų atpažinimą.

Alzheimerio liga ir atminties ryšys

Alzheimerio ligai būdingi tau baltymų agregatai, gadinantys smegenų žievę, įskaitant ir tuos regionus, kurie atsakingi už kvapų atpažinimą bei identifikavimą. Dėl šios priežasties pacientai dažnai nesugeba išskirti net bazinių kvapų arba susieja kvapus su klaidingais prisiminimais. Tai gali būti viena pirmųjų šios ligos apraiškų, ypač kai nepastebimi pažintiniai (kognityviniai) sutrikimai.

Kada kvapo sumažėjimas turėtų kelti nerimą?

Nors dauguma trumpalaikių kvapo susilpnėjimų atsiranda peršalimo sezono metu ar dėl alergijų, verta kreiptis į gydytoją, jeigu:

• Kvapo susilpnėjimas ar praradimas trunka ilgiau nei 2-3 savaites be aiškios priežasties
• Sunku atskirti net aštrius, stiprius kvapus
• Kvapo sutrikimai atsiranda kartu su kitais simptomais: galvos svaigimu, pusiausvyros problemomis, drebėjimu, atminties pablogėjimu
• Jaučiate nuolatinį nuovargį, nerimą ar pastebėjote elgesio pokyčius

Ankstyva diagnostika padeda sulėtinti arba sustabdyti kai kurių neurologinių ligų progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Patarimai, kaip stiprinti kvapo sveikatą ir kada ieškoti pagalbos

Kasdieninė profilaktika

• Venkite nuolatinio kontaktavimo su stipriais cheminiais kvapais ar dūmais
• Laikykitės subalansuotos mitybos, nes tam tikrų vitaminų (ypač B grupės) trūkumas gali paveikti nervų sveikatą
• Laiku gydykite nosies uždegimus, rinitus ir sinusitus
• Nesiimkite savigydos ar ilgalaikio vaistų vartojimo be gydytojo priežiūros

Kada naudinga kreiptis pas specialistą?

Jei pastebėjote, kad kvapas susilpnėjo, pirmiausia verta apsilankyti pas šeimos gydytoją arba otorinolaringologą (ausų, nosies, gerklės specialistą). Jie įvertins, ar simptomus sukelia vietinės, ar visgi – bendros organizmo ar neurologinės priežastys. Gali būti pasiūlyti papildomi tyrimai, tokie kaip kvapo testai, kompiuterinė tomografija ar neurologinė apžiūra.

Paneigiame mitą: kvapo pojūtis nėra tik senėjimo požymis

Nors su amžiumi kvapas gali pamažu silpnėti dėl natūralių kūno pokyčių, nuolatinis ar progresuojantis kvapo sumažėjimas bet kokiame amžiuje nėra „normalus“. Svarbu pripažinti, kad šis simptomas gali rodyti rimtesnius procesus centrinėje nervų sistemoje ir būti reikšmingu įspėjamuoju ženklu, kuriam derėtų skirti daugiau dėmesio.

Santrauka

Sumažėjęs kvapo pojūtis gali būti daugiau nei paprasta nepatogaus pojūčio priežastis – tai dažnai yra ankstyvas neurologinių sutrikimų, tokių kaip Parkinsono ar Alzheimerio liga, požymis. Nors dažniausiai kvapas susilpnėja dėl peršalimo ar alergijų, ilgalaikiai ar progresuojantys pokyčiai neturėtų būti ignoruojami. Ankstyva diagnostika ir dėmesys kvėpavimo sveikatai gali padėti laiku atskleisti neurologinius pokyčius ir pagerinti gyvenimo kokybę. Jei jaučiate ilgalaikį ar nepaaiškinamą kvėpavimo susilpnėjimą, nedelskite – kreipkitės į medicinos specialistus dėl išsamaus ištyrimo.