Kodėl sunku kalbėti apie jausmus jaučiant gumulą gerklėje

Kalbėti apie savo jausmus daugeliui žmonių yra gana sudėtinga, ypač tuomet, kai atrodo, kad kažkas „užstringa gerklėje“. Šis nemalonus jausmas, dažnai vadinamas gumulu gerklėje, gali stipriai trukdyti išsakyti, ką iš tiesų jaučiame. Kodėl taip nutinka? Koks šio fenomeno medicininis ar psichologinis paaiškinimas, ir ką galima padaryti, kad laisviau kalbėtume apie savo emocijas? Šiame straipsnyje aptarsime sunkumų kalbant apie jausmus priežastis, gumulo gerklėje simptomus bei mokslu pagrįstus būdus, kaip įveikti šį diskomfortą ir laisviau bendrauti apie tai, kas mums svarbu.

Kodėl kyla sunkumų kalbant apie jausmus?

Daugelis žmonių kažkuriuo gyvenimo etapu pajunta, kad kalbėti apie savo jausmus sunku dėl daugybės priežasčių. Vieniems tai susiję su asmeninėmis patirtimis, kitiems – su socialinėmis normomis ar kultūriniais įsitikinimais. Tyrimai rodo, kad atvirumas jausmams glaudžiai susijęs su psichologine savijauta bei fizine sveikata.

Emocinis diskomfortas ir savisaugos mechanizmai

Viena pagrindinių sunkumo kalbėti apie jausmus priežasčių – emocinis diskomfortas. Atvirai dalintis jausmais reikalauja pažeidžiamumo, o tai gali kelti baimę būti nesuprastam, atstumtam ar nepriimtam. Dėl šios priežasties smegenys, reaguodamos į potencialią „grėsmę“, įjungia savisaugos mechanizmus. Tai gali pasireikšti fiziologiniais simptomais – viena jų yra gumulo jausmas gerklėje.

Kultūriniai ir socialiniai veiksniai

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, vis dar gaji nuomonė, kad emocijas geriau slėpti ar laikyti savyje. Tai dažnai yra išmokta elgsena: vaikystėje ar paauglystėje girdėtos frazės „neverki“, „būk stiprus“ ar „nekalbėk apie savo problemas“ gali formuoti nuostatą, kad apie jausmus kalbėti nepriimtina ar net silpna. Ilgainiui šios išmoktos nuostatos gali trukdyti laisvai reikšti emocijas net ir esant saugioje aplinkoje.

Kas yra gumulas gerklėje?

Gumulo jausmas gerklėje, mediciniškai vadinamas „globus sensation“ arba „globus pharyngeus“, nėra susijęs su realia fizine kliūtimi. Tai subjektyvus pojūtis, kai žmogus jaučia tarytum kažką užstrigusio ar spaudžiančio gerklėje, nors tyrimai nerodo jokių organinių pakitimų.

Kaip susijusi psichologija?

Moksliniai tyrimai teigia, kad labai dažnai gumulo jausmas kyla patiriant stiprius jausmus – stresą, nerimą, liūdesį ar susijaudinimą. Tai aiškinama vadinamu psichosomatiniu atsaku: pajutus emocinę įtampą, mūsų autonominė nervų sistema siunčia signalus raumenims, taip pat ir tiems, kurie gaubia gerklę bei ryklę. Dėl to jie įsitempia, o žmogus pajunta lyg ką nors spaudžiančio ar stabdančio kalbą.

Įrodyta, kad gumulas gerklėje dažnai pasireiškia esant padidėjusiam emociniam krūviui – pavyzdžiui, bandant pasakyti kažką svarbaus, ginčo ar konfliktinės situacijos metu, arba nenorint parodyti liūdesio, gėdos ar pažeidžiamumo.

Kodėl jausmus ištaria „gerklės gumulas“?

Gumulo gerklėje pojūtis dažniausiai apibūdinamas kaip didžiulė įtampa, atsirandanti bandant kalbėti apie savo jausmus. Tai nėra atsitiktinumas – emocijos ir kūnas tiesiogiai susiję. Kai bandome slopinti ar sulaikyti ašaras, pyktį, nerimą, mūsų kūnas natūraliai reaguoja. Laringologai, psichologai ir neurologai išskiria svarbius psichoemocinius šio reiškinio mechanizmus:

• Raumenų įtampa – patiriant stiprias emocijas, automatiškai sutrinka gerklės, ryklės ar balso stygų raumenų tonusas. Tai gali sukelti užspaudimo jausmą, tarsi kažką neleistume išeiti lauk – tiek emocijų, tiek ašarų, tiek žodžių.
• Autonominė nervų sistema – streso metu suaktyvinamas simpatinis nervų sistemos skyrius („kovok arba bėk“ reakcija), kas skatina įvairius fiziologinius pojūčius (įskaitant gumulą gerklėje, širdies plakimą, prakaitavimą, burnos džiūvimą).
• Kvėpavimo pasikeitimai – stiprios emocijos dažnai pagreitina arba paviršutinišką kvėpavimą, kuris išties veikia balso aparato ir gerklės raumenis.

Taigi, gumulas gerklėje yra savotiškas kūno signalas, kad patiriame emocinę įtampą ir emociškai stengiamės apsaugoti save nuo pažeidžiamumo.

Mitų paneigimas: ar toks jausmas pavojingas?

Nors gumulo gerklėje pojūtis gali išgąsdinti, dažniausiai šis simptomas nėra pavojingas ir nesusijęs su rimtomis organinėmis ligomis. Atlikus nuodugnius medicininius tyrimus (pvz., atlikus laringoskopiją), dažniausiai jokių fizinių pakitimų neaptinkama.

Svarbiausia – atskirti, kada šis pojūtis tik psichosomatinis, o kada reikia ieškoti kitos priežasties. Jeigu kartu pasireiškia tokie simptomai kaip ryškus rijimo sutrikimas, nuolatinis skausmas ar kraujavimas, būtina kreiptis į gydytoją. Tačiau jei gumulo gerklėje jausmas kyla stresinėse, emocinėse situacijose – dažniausiai tai yra laikinas ir įtampos nulemtas reiškinys.

Kaip lengviau išreikšti jausmus, kai „sprandoje gumulas“?

Noras kalbėti apie savo jausmus, bet pajutus gumulą gerklėje, gali sukelti dar didesnę įtampą ir norą viską nutylėti. Tačiau, remiantis psichologų ir terapijos praktikų patirtimi, giluminis ilgalaikis susilaikymas nuo jausmų išsakymo didina nerimą ir emocinį „krūvį“. Štai keletas konkrečių patarimų, kaip palengvinti šią būseną:

• Pažinkite emocijas – skirkite laiko įvardyti, ką iš tiesų jaučiate. Rašymas dienoraštyje, piešimas ar tiesiog mintyse vardijant jausmus galima sumažinti emocinį spaudimą.
• Treniruokite kvėpavimą – gilus, lėtas kvėpavimas (pagal 4-7-8 taisyklę) atpalaiduoja raumenis, sumažina įtampą gerklėje ir padeda geriau kontroliuoti emocijas.
• Mokykitės atvirumo saugioje aplinkoje – kalbėti apie jausmus lengviau su artimu žmogumi, kuris vertina ir priima jus. Galima pradėti nuo paprastų frazių: „Jaučiu…“, „Man šiuo metu sunku, nes…“
• Nesmerkite savęs – neretai gėdijamasi ne tik jausmų, bet ir to, kad jų neišsakome. Svarbu prisiminti, kad emocinis sunkumas yra žmogiškas ir natūralus.
• Kreipkitės į specialistą – jeigu gumulo jausmas gerklėje kartojasi ar trukdo kasdieniam gyvenimui, verta konsultuotis su psichologu ar psichoterapeutu.

Kada būtina kreiptis pagalbos?

Jei gumulo jausmas gerklėje nesumažėja net sumažinus stresą, jį lydi rijimo sutrikimai, stiprus skausmas ar užkimimas, būtina išsitirti pas gydytoją, nes priežastys gali būti ir fiziologinės (pvz., uždegimas, refliuksas, navikai). Tačiau daugumai žmonių, ypač jei šis pojūtis kyla emocinėse situacijose ir išnyksta nurimus, tai yra natūrali psichosomatinė kūno reakcija.

Išvada: kaip iš naujo atrasti žodžius apie jausmus?

Gumulo jausmas gerklėje, pasireiškiantis kalbant apie jausmus, dažniausiai yra laikinas emocinės įtampos simptomas, rodantis stiprų kūno ir proto ryšį. Atvirumas sau, empatija ir saugios aplinkos paieška padeda lengviau išreikšti savo emocijas – net jei pradžioje reikia nugalėti kūno siunčiamus signalus. Svarbiausia atminti, kad kalbėti apie jausmus nėra silpna, o atvirkščiai – tai stiprybė, vedanti į geresnę emocinę sveikatą ir gilesnius tarpusavio santykius.