Kodėl sunku sutelkti dėmesį po intensyvaus susitikimo

Po ilgo ir intensyvaus susitikimo daugelis žmonių pastebi, kad jiems sunku išlaikyti dėmesį ar grįžti prie įprastinių užduočių. Nors gali pasirodyti, kad dėmesio išsekimas yra tik trumpalaikis diskomfortas, iš tiesų tai susiję su mūsų smegenų veikla ir energijos ištekliais. Kodėl taip nutinka ir kaip galime pagerinti savo dėmesio koncentraciją po sudėtingos darbo dienos?

Kas vyksta mūsų smegenyse intensyvių susitikimų metu?

Smegenų energijos resursai ir „sprendimų nuovargis“

Susitikimai, kuriuose reikia aktyviai įsitraukti, greitai reaguoti, priimti sprendimus arba argumentuoti, labai apkrauna mūsų smegenis. Tokia veikla akcentuoja „vykdomąsias funkcijas“, kurias valdo prefrontalinė žievė – smegenų sritis, atsakinga už planavimą, problemų sprendimą, dėmesio valdymą ir savikontrolę. Moksliniai tyrimai rodo, kad kuomet šios funkcijos dirba pilnu pajėgumu, jos naudoja ženkliai daugiau gliukozės, kuri yra pagrindinis smegenų energijos šaltinis.

Šis reiškinys taip pat vadinamas „sprendimų nuovargiu” (angl. decision fatigue). Kai nuolat turime priiminėti sprendimus ar koncentruotis į sudėtingą informaciją, mūsų smegenų energijos resursai išsenka. Tai gali pasireikšti dėmesio išsiblaškymu, sumažėjusiu produktyvumu, didesniu impulsyvumu arba paprasčiausia apatija tęsti darbą.

Stresas ir neurotransmiterių pokyčiai

Intensyvių susitikimų metu dažnai kyla ne tik mentalinis, bet ir emocinis spaudimas. Derybos, prezentacijos ar konfliktų sprendimas aktyvuoja streso atsaką – organizmas išskiria kortizolį ir adrenaliną, siekdamas padėti susidoroti su situacija. Tačiau per ilgas streso hormono kiekio padidėjimas gali paveikti mūsų gebėjimą sutelkti dėmesį ir atkurti efektyvią kognityvinę funkciją.

Kodėl po susitikimo sunku išlaikyti dėmesį?

Energijos ir dėmesio rezervų išsekimas

Po ilgo susitikimo, jūsų smegenys jau būna sunaudojusios didžiąją dalį „darbo“ energijos. Tai reiškia, kad iš karto grįžti prie kitos užduoties arba susikoncentruoti tampa sunkiau, nes organizmas bando atgauti pusiausvyrą ir atstatyti išeikvotus resursus.

Ypač jei susitikimas reikalauja daug greitų sprendimų, emocinio įsitraukimo ar buvo ilgesnis nei 60-90 minučių – natūralu, kad po jo pasireiškia kognityvinis nuovargis. Dėl šio nuovargio tampame labiau išsiblaškę, prastėja mūsų trumpalaikė atmintis, o produktyvumas sumažėja.

Dėmesys ir psichinis „perjungimas”

Smegenims reikia laiko „persijungti“ nuo vieno užsiėmimo prie kito – šį procesą mokslininkai vadina kontekstine permaina. Po intensyvaus susitikimo mintys ilgai dar „suka rutulį” – dažnai galvojame apie pasakytus žodžius, analizuoji, ar teisingai pasielgėme. Šis minčių „šleifas“ neleidžia iš karto pilnai įsitraukti į naują užduotį ir silpnina dėmesio koncentraciją.

Kokie veiksniai dar labiau apsunkina dėmesio koncentraciją?

• Nuo susitikimo temos priklausomas emocinis krūvis – konfliktai, nemalonios situacijos ar neaiškūs rezultatai palieka stipresnį įspūdį ir sunkina psichinį atsistatymą.
• Trūksta pertraukų – nuolatiniai arba labai ilgi susitikimai be trumpų pauzių ypač sekina dėmesio ir darbinės atminties išteklius.
• Pernelyg didelis kiekis naujos informacijos – kai esame priversti apdoroti daug sudėtingų duomenų, smegenys greičiau persisotina, o atminties trukmė trumpėja.
• Asmeninis požiūris ir nuostatos – jei susitikimo metu jautėmės neįvertinti ar nusivylę, ir po jo būsime labiau linkę išsiblaškyti ar prarasti motyvaciją.
• Neišsimiegojimas ir stresas – žmonių, kurie jaučia bendrą nuovargį arba pastaruoju metu miegojo blogiau, dėmesio koncentracija po susitikimo dar labiau mažėja.

Naudingi patarimai: kaip greičiau susigrąžinti dėmesį?

Nors po sudėtingų susitikimų dėmesio atstatyti iš karto nėra paprasta, galima išbandyti keletą moksliškai pagrįstų būdų:

• Skirkite laiko pertraukai – net 5–10 minučių aktyvios pertraukos (eikite pasivaikščioti, išgerkite vandens, atlikite tempimo pratimų) padeda sumažinti kognityvinį nuovargį ir pagerinti koncentraciją.
• Naudokite kvėpavimo pratimus – gilus, lėtas kvėpavimas mažina streso hormonų lygį, padeda jaustis ramesniems ir greičiau „persikrauti“.
• Palaikykite hidraciją – dehidratacija net 2% sumažina kognityvines funkcijas, todėl po susitikimo apsirūpinkite vandeniu.
• Apibendrinkite susitikimą trumpomis pastabomis – užsirašykite pagrindines mintis arba veiksmų planą – tai sumažina minčių „šleifą“ ir pagerina dėmesio valdymą.
• Laikykitės darbo ir poilsio ritmo – reguliariai suplanuokite laiko tarpą po intensyvių veiklų, kad turėtumėte galimybę atkurti energiją.

Kaip suplanuoti dienotvarkę, kad dėmesio trūkumas nevirstų problema?

Ekspertai rekomenduoja po kiekvieno intensyvaus susitikimo į savo dienotvarkę tiesiogiai įtraukti pertrauką ar minimalistines, automatizuotas užduotis – pavyzdžiui, el. pašto peržiūrą ar dokumentų tvarkymą. Tokia pertrauka leidžia nerizikuoti produktyvumu ir suteikia smegenims galimybę atstatyti energiją prieš imantis kitų sudėtingų užduočių.

Ar įmanoma „treniruoti” dėmesį?

Nors trumpalaikis dėmesio išsekimas neišvengiamas po itin įtempto mentalinio darbo, ilgainiui lavinant savikontrolę, darbo intervalų planavimą ir streso valdymo technikas, galima pagerinti bendrą kognityvinį atsparumą. Reguliarūs fiziniai pratimai, griežtas poilsio grafikas, meditacija ir protingos užduočių pertraukos prisideda prie geresnės dėmesio koncentracijos net po intensyvių susitikimų.

Pabaiga: dėmesio trūkumas po susitikimo – natūralus reiškinys

Dėmesio koncentracijos sumažėjimas po sudėtingo susitikimo – ne asmeninio silpnumo, o natūralus smegenų apsaugos ir resursų taupymo procesas. Suprasdami šio reiškinio priežastis ir taikydami paprastas, bet efektyvias priemones, galime išmokti efektyviau tvarkytis su dėmesio išsekimu ir ilgainiui pagerinti savo darbo kokybę bei savijautą.