Kodėl vieni žmonės per dažnai mirksi – neurologinis ar emocinis požymis?

Mirksėjimas – tai natūralus, bet dažnai nepastebimas akies judesys, kurį atliekame dešimtis ar net šimtus kartų per valandą. Tačiau kai kuriems žmonėms mirksėjimas tampa ryškesniu, kur kas dažnesniu judesiu, kuris gali kelti klausimų arba netgi susirūpinimą. Kodėl vieni žmonės mirksi daugiau nei kiti? Ar tai išduoda neurologinius sutrikimus, ar labiau susiję su emociniu fonu? Sužinokite, kokios yra dažnesnio mirksėjimo priežastys, kaip tai diagnozuojama bei kada verta kreiptis į specialistus.

Kaip veikia mirksėjimas ir kodėl jis svarbus?

Vidutiniškai žmogus mirksi 15–20 kartų per minutę. Šis refleksas padeda palaikyti akių drėgmę, pašalinti į akį patekusias daleles ir apsaugoti rageną nuo išsausėjimo. Mirksėjimas taip pat veikia kaip apsauginis mechanizmas, reaguojantis į pašalinius dirgiklius arba stiprią šviesą.

Mirksėjimo dažnumas gali kisti priklausomai nuo aplinkos, darbo kompiuteriu ar net nuotaikos. Kai mirksėjame per dažnai, šis judesys tampa akivaizdesnis kitiems ir priverčia ieškoti priežasčių – nuo paprastų įpročių iki sudėtingesnių sveikatos sutrikimų.

Dažno mirksėjimo priežastys

Fiziniai ir aplinkos veiksniai

• Sausos akys. Jei suprastėja ašarų gamyba ar akis sudirgusi, mirksėti norisi dažniau – tai natūralus būdas sudrėkinti rageną.
• Dulkės ar svetimkūniai. Akys reaguoja į smulkius dirgiklius gausesniu mirksėjimu, siekdamos juos pašalinti.
• Kontaktiniai lęšiai. Netinkamai pritaikyti ar nešiojami kontaktiniai lęšiai gali sukelti diskomfortą ir skatinti dažniau mirksėti.
• Ilgas darbas kompiuteriu. Žiūrint į ekraną, žmonės linkę rečiau mirksėti, tad kai akis pavargsta, kompensuojame dažnesniu mirksėjimu.

Emociniai ir psichologiniai veiksniai

Stresas, nerimas, susijaudinimas ar įtampa – visos šios būsenos gali paveikti mirksėjimo tempą. Tyrimai rodo, kad patiriant stresą, smegenys siunčia signalus kūnui, ir tam tikri raumenų judesiai (įskaitant veido raumenis aplink akis) tampa aktyvesni.

Vaikų atveju dažnas mirksėjimas dažnai susijęs su trumpalaikiu emociniu išgyvenimu, pokyčiais ar net socialiniu dėmesiu. Suaugusiems tai gali būti nesąmoningas signalas apie įtampą ar diskomfortą tam tikroje situacijoje.

Neurologinės priežastys

Kai kuriais atvejais padidėjęs mirksėjimas gali būti susijęs su nervų sistemos sutrikimais. Dažniausi neurologiniai pagrindai:

• Tiki (nevalingi judesiai). Jie dažnesni vaikystėje ir paauglystėje, gali būti laikini ar ilgalaikiai. Dažnas mirksėjimas – vienas paprasčiausių motorinių tikų formų.
• Blekfarospazmas. Tai retas, bet lėtinis akių raumenų spazmas, kuris pasireiškia nekontroliuojamu ir dažnu mirksėjimu ar akių užsidarymu.
• Pakitimai centrinėje nervų sistemoje. Kai kurios būklės, pavyzdžiui, Parkinsono liga, gali paveikti valingus akies judesius arba mirksėjimo dažnį.

Kaip atskirti – emocinis ar neurologinis simptomas?

Nors dažnas mirksėjimas dažniausiai yra nekenksmingas ir trumpalaikis, verta stebėti papildomus požymius. Jei kartu pastebimas veido trūkčiojimas, sutrikusios smulkiosios judesiai, raumenų silpnumas ar kalbos pokyčiai, gali būti užslėpta neurologinė būklė.

Emocinis mirksėjimas paprastai susijęs su stresinėmis situacijomis, kartais išnyksta atsipalaidavus ar pakeitus aplinką. Tokie „proginiai“ mirksėjimai turi aiškų pradžią ir pabaigą, jų dažnis kinta priklausomai nuo savijautos ar socialinio konteksto.

Kada verta sunerimti ir kreiptis į gydytoją?

• Jei dažno mirksėjimo epizodai trunka ilgiau nei keletą savaičių.
• Pasireiškia kiti simptomai: trūkčioja kitos veido ar kaklo dalys, jaučiami regėjimo pokyčiai, matomas akių paraudimas, išskyros ar skausmas.
• Kai vaikai nuolat mirksi jau ilgą laiką ir tai pastebimai trukdo jų kasdienai ar socialiniam gyvenimui.
• Atsiranda regėjimo pablogėjimas, galvos skausmai ar koordinacijos sutrikimai.

Gydytojas, išklausęs skundus ir atlikęs apžiūrą, prireikus paskirs papildomus tyrimus – gali būti rekomenduojama akių gydytojo ar neurologo konsultacija. Kai kurios būklės, tokios kaip sausų akių sindromas ar alergija, gydomos paprastai, kitais atvejais reikalingas ilgesnis stebėjimas ar specifinis gydymas.

Mitai ir klaidingos nuostatos apie dažną mirksėjimą

Vyrauja įsitikinimas, kad dažnas mirksėjimas iš karto reiškia rimtą nervų sistemos sutrikimą – dažniausiai tai netiesa. Vaikams ir paaugliams tike (nesąmoningi judesiai) pasitaiko dažnai ir paprastai bėgant laikui praeina be jokio gydymo.

Kitas mitas – kad dažno mirksėjimo priežastį galima nustatyti vos pažvelgus į žmogų. Dažnas mirksėjimas savaime nėra diagnozė – tai tik simptomas, kurį reikia vertinti drauge su kitais požymiais ir kontekstu.

Patarimai, kaip sumažinti diskomfortą dėl dažno mirksėjimo

• Palaikykite akių higieną. Venkite trinti akis nešvariomis rankomis, reguliariai plaukite veidą ir keiskite patalynę.
• Vilkite kompiuterio ekrano režimą. Naudojant filtrus, perkraukite žvilgsnį kas 20 minučių ir pamirksėkite sąmoningai.
• Sumažinkite stresą. Meditacija, gilus kvėpavimas ar fizinė veikla padeda mažinti emocinę įtampą.
• Vartokite pakankamai skysčių. Drėgmės trūkumas organizme gali paveikti ir akių būklę.
• Pasirūpinkite mityba. Vitaminų A, C, E ir omega-3 riebalų rūgščių šaltiniai ypatingai svarbūs akims.

Apibendrinimas – kaip elgtis susidūrus su dažnu mirksėjimu?

Padidėjęs mirksėjimo dažnumas dažniausiai yra laikinas ir nereiškia rimtos ligos. Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į jį lydičią simptomatiką, galimus aplinkos ar emocinio fono pokyčius. Ankstyva konsultacija su gydytoju gali padėti tiek išsklaidyti nerimą, tiek užkirsti kelią rimtesnėms akių ar nervų sistemos problemoms.

Stebėkite save ar savo artimuosius – dažnas mirksėjimas retai būna pavojingas, tačiau atkreipus dėmesį į bendrą sveikatos būklę, galima laiku užkirsti kelią ilgesniam diskomfortui ar rimtesnėms komplikacijoms.