Kodėl vieniems žmonėms dažnai „trūkčioja“ akių vokai

Ar kada nors jautėte, kaip netikėtai ima trūkčioti akių vokas? Šis pojūtis, kitaip vadinamas vokų miokimija arba raumenų spazmais, daugelį žmonių nustebina bei sukelia nerimą. Dažniausiai akių vokų trūkčiojimas pasireiškia visiškai netikėtai ir trunka kelias sekundes ar minutes, kartais užsitęsia keletą dienų. Nors dažniausiai ši būklė yra nekenksminga ir praeina savaime, neretai kyla klausimas – kodėl vieniems žmonėms akių vokai trūkčioja dažniau, nei kitiems? Išnagrinėkime, kokios priežastys lemia šį pojūtį, kada verta sunerimti bei ką daryti, jei jis vargina nuolat.

Kas yra akių vokų trūkčiojimas?

Mediciniškai šis reiškinys vadinamas miokimija. Tai nevalingas, dažniausiai beveik nepastebimas vieno ar kelių akių vokų raumenų trūkčiojimas. Trūkčiojimas paprastai nėra lydimas kitų simptomų, nesukelia skausmo ir retai rodo rimtesnes sveikatos problemas. Vis dėlto kai kurie žmonės patiria šį pojūtį dažniau arba intensyviau už kitus.

Vokų miokimija: dažnas, bet nedažnai pavojingas reiškinys

Remiantis medicininiais šaltiniais, akių vokų trūkčiojimas dažniausiai būna laikinas, o jo intensyvumas gali svyruoti nuo vos juntamo iki stipresnio, galinčio trukdyti kasdienėms veikloms. Retais atvejais, kai prie trūkčiojimo prisideda papildomi simptomai ar pojūtis neatslūgsta ilgą laiką, verta ieškoti išsamesnės priežasties.

Pagrindinės priežastys, kodėl trūkčioja akių vokai

Miokimiją gali sukelti įvairūs išoriniai ir vidiniai veiksniai. Pažvelkime išsamiau į dažniausiai pasitaikančias priežastis.

1. Nuovargis ir miego trūkumas

Viena pagrindinių akių vokų trūkčiojimo priežasčių – miego stoka. Per mažai ilsintis, organizme kaupiasi nuovargis, įsitempia raumenys ir nervinė sistema tampa jautresnė. Miego trūkumas gali išprovokuoti būtent tuos smulkius raumenų judesius, kurie dažniausiai pasireiškia akies voke.

2. Stresas ir nervinė įtampa

Stresas – dažnas mūsų kasdienis palydovas, veikiantis ir regos sistemą. Stengiantis įveikti emocinius ar fizinius iššūkius, suaktyvėja nervų sistema, kuri gali sukelti smulkiųjų raumenų (tarp jų ir akių vokų) spazmus.

3. Kavos ir kitų stimuliantų perteklinis vartojimas

Perteklinis kofeino kiekis (kava, stipri arbata, energetiniai gėrimai) gali stiprinti nervų sistemos jautrumą ir skatinti nevalingus akių vokų judesius. Kofeino kiekio sumažinimas neretai sumažina trūkčiojimo dažnumą ar intensyvumą.

4. Akių pervargimas

Ilgas žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną, intensyvus skaitymas ar artimųjų darbų (siuvimo, mezgimo) atlikimas be poilsio pertraukėlių pervargina akių raumenis. Pervargę raumenys tampa jautresni, o to pasekmė – dažnesnis akių vokų trūkčiojimas.

5. Vitaminų bei mineralų trūkumas

Magnio, kalcio ar kitų mikroelementų trūkumas gali turėti įtakos raumenų veiklai, todėl jų stoka neretai pasireiškia ne tik mėšlungiu, bet ir smulkiais trūkčiojimais, įskaitant akių vokus.

6. Alergijos ir akių sudirginimas

Akių jautrumą gali sukelti alergenai (pvz., žiedadulkės, dulkių erkutės) arba sausos akys. Dirgikliai skatina dažnesnį mirksėjimą ar akių trynimą, kas gali išprovokuoti ir vokų miokimiją.

7. Tam tikrų vaistų vartojimas

Retais atvejais akių vokų trūkčiojimas gali būti šalutinis kai kurių vaistų, pavyzdžiui, antidepresantų, antihistamininių ar stimuliančių, poveikis.

Kada reikėtų sunerimti?

Didžioji dalis akių vokų trūkčiojimo atvejų yra laikini ir nekenksmingi. Tačiau svarbu žinoti, kada verta kreiptis į gydytoją:

• Trūkčiojimas neatslūgsta keletą savaičių ar progresuoja.
• Atsiranda kartu su kitais simptomais (regos sutrikimai, veido, rankos ar kitos kūno dalies silpnumas ar tirpimas).
• Atsiranda sunkumų užmerkti ar atmerkti akį.
• Trūkčiojimas paveikia daugiau nei vieną vietą veide.

Tokiais atvejais gali būti reikalingas išsamesnis neurologinis ar akių gydytojo ištyrimas, kad būtų paneigti rimtesni sutrikimai – nervų sistemos ligos, akies ar veido nervų pažeidimai.

Dažniausi mitai apie akių vokų trūkčiojimą

Viešojoje erdvėje sklando įvairūs mitai apie vokų trūkčiojimo priežastis ir pasekmes. Panagrinėkime kelis dažniausius:

• Mitas: Akių vokų trūkčiojimas – prasto regėjimo požymis.
  Faktas: Šis pojūtis dažniausiai nėra susijęs su regėjimo silpnėjimu. Jį sukelia raumenų, o ne regos sistemos pokyčiai.
• Mitas: Trūkčiojimas lemia sunkią neurologinę ligą.
  Faktas: Tik retais atvejais nuolatinė ar progresuojanti miokimija būna rimtesnių nervų sistemos ligų požymis.
• Mitas: Reikia iš karto vartoti vitaminų papildus.
  Faktas: Nors kartais priežastis gali būti mikroelementų trūkumas, be aiškių požymių geriau pasitarti su specialistu, o ne pradėti savavališkai vartoti papildus.

Kaip sumažinti ar išvengti akių vokų trūkčiojimo?

Jei vokų trūkčiojimas vargina dažnai, galima pabandyti kelis paprastus būdus jį sumažinti:

• Užtikrinkite pakankamą miegą – suaugusiems rekomenduojama 7–8 valandos per parą.
• Mažinkite stresą: išbandykite meditaciją, kvėpavimo pratimus, pasivaikščiojimus gryname ore.
• Nevartokite perteklinio kiekio kavos ir energetinių gėrimų.
• Darykite pertraukas dirbdami prie ekranų – laikykitės 20-20-20 taisyklės: kas 20 minučių 20 sekundžių žiūrėkite į objektą, nutolusį 20 pėdų (apie 6 metrus).
• Valgykite visavertį, mikroelementais turtingą maistą (ypač svarbus magnis, kalcis, B grupės vitaminai).
• Venkite akių trynimo, saugokite jas nuo dulkių, alergenų ir sausumo.

Kada pasikonsultuoti su specialistu?

Jei po kelių savaičių paprastų priemonių akių vokų trūkčiojimas nepraeina, o gal net suintensyvėja ar prisideda kiti simptomai (pvz., regos pokyčiai, stiprus akių skausmas, bendras silpnumas), rekomenduojama kreiptis į šeimos gydytoją ar oftalmologą. Ankstyva konsultacija padeda užkirsti kelią rimtesnėms akių ar nervų sistemos problemoms.

Santrauka: kada rūpintis, o kada leisti pailsėti?

Akių vokų trūkčiojimas dažniausiai yra laikinas, lengvai paaiškinamas streso, nuovargio, žalingų įpročių ar mikroelementų trūkumo pasekmė. Dažniausiai pakanka šiek tiek poilsio, streso mažinimo ir akims palankių įpročių. Vis dėlto atkreipkite dėmesį į papildomus simptomus ir laiku kreipkitės į gydytoją, jei šis pojūtis tampa nuolatiniu ar stiprėja – kartais miokimija gali būti rimtesnių sveikatos problemų signalas.