Kodėl vyresnių žmonių akys ašaroja dažniau?

Akių ašaros yra būtinos ne tik regėjimui, bet ir visai akių sveikatai. Jos pašalina nešvarumus bei dulkių daleles, kurios gali patekti į akį, ir palaiko natūralų drėgmės balansą. Vis dėlto, kai kuriems žmonėms ašarų išsiskiria gerokai per daug, dėl to atsiranda diskomfortas ir ne visuomet malonus, nuolat ašarojančių akių įspūdis.

Pagrindinės per didelio ašarojimo priežastys

Nors dažnai vandeningos akys būna susijusios su infekcija, dirginimu ar alergijomis, dažnas per gausių ašarų kaltininkas – sausų akių sindromas. Paradoksalu, bet kai akys sausėja, organizmas siunčia signalą gaminti daugiau ašarų, kad jas sudrėkintų.

Įprasta patirti laikotarpius, kai akys išsausėja, o vėliau staiga ima ašaroti. Tokį simptomų svyravimą ypač dažnai patiria vyresnio amžiaus žmonės, o visa tai vadinama sausų akių sindromu.

Kas lemia sausų akių sindromą?

Sausų akių sindromą sukelia įvairios priežastys. Jos dažniausiai erzina, tačiau paprastai nėra pavojingos. Sausumas gali būti ne tik ligos požymis, bet ir natūralus senėjimo procesas.

Dažniausiai ašarojimo priežastimi tampa Meibomo liaukų veiklos sutrikimai. Šios liaukos, esančios palei apatinių vokų kraštą, gamina riebalinius išskyras, kurios neleidžia ašaroms per greitai išgaruoti. Kai liaukos neveikia tinkamai (Meibomo liaukų disfunkcija), akyje susidaro sausų plotelių, jie ima perštėti, todėl organizmas reaguoja refleksiškai gamindamas daugiau ašarų.

Kitos galimos priežastys

• Kritę arba išvirtę apatiniai vokai (ektropionas): kai apatinis vokas svyra žemyn arba pasisuka į išorę, ašaros nebegali tinkamai nutekėti ir pradeda kauptis. Taip pat, kai vokai susisuka į vidų (entropionas), dirginami akies paviršiai, kas sukelia nuolatinį ašarojimą. Abi šias būkles galima išspręsti chirurginiu būdu.
• Vokų krašto uždegimas arba infekcija: uždegimas ar infekcija (pvz., blefaritas) gali užkimšti ašarų nutekėjimo latakus, todėl akys pradeda ašaroti.
• Ašarų latakų užsikimšimas: kai latakai susiaurėja ar užsikemša, ašaros nespėja nutekėti. Tokiu atveju dažnai padeda nedidelis gydomasis įsikišimas.
• Akies infekcijos: įvairios infekcijos, pavyzdžiui, virusinis ar bakterinis konjunktyvitas, taip pat sukelia stiprų ašarojimą.
• Tam tikros autoimuninės ligos: sausos akys ir padidėjęs ašarojimas būdingi reumatoidiniam artritui, Sjögreno sindromui ar sisteminei raudonajai vilkligei.

Kada verta susirūpinti dėl ašarojimo?

Jeigu be ašarojančių akių pasireiškia kiti simptomai, reikėtų atkreipti dėmesį ir nedelsti pasitarti su gydytoju. Tokie ženklai gali būti:

• Akys sausos ir išsipūtusios – galimas skydliaukės ligos požymis.
• Sausos akys su pablogėjusiu regėjimu – šis derinys gali signalizuoti rimtesnes akių ligas.
• Atsiradęs naujas guzelis akių srityje – tokiu atveju būtina kuo greičiau kreiptis į specialistą.

Kaip padėti ašarojančioms akims?

• Rinkitės akinius nuo saulės – jie ne tik apsaugo nuo ryškios šviesos, bet ir sulaiko dulkes bei taršalus.
• Drėkinkite akis – jei jaučiate sausumą ar skausmingą dirginimą, pabandykite dirbtines ašaras ar drėkinamuosius lašus.
• Kreipkitės į akių gydytoją – specialistas galės nustatyti priežastį, patikrinti ašarų latakus ir paskirti individualų gydymą ar priemones, padedančias pagerinti akių būklę.