Kokie tyrimai padeda nustatyti ŽIV?

ŽIV testai padeda nustatyti, ar žmogus užsikrėtė žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV). Jie atliekami paėmus kraujo arba seilių, o kai kuriais atvejais – šlapimo mėginį. Šiuolaikiniai punktai ir namuose naudojami testai, jei tinkamai atliekami, gali pasigirti labai tiksliais rezultatais. Visgi, per anksti atliktas testas gali parodyti klaidingą atsakymą, todėl tinkamas laiko pasirinkimas itin svarbus.

Kam reikalingas ŽIV testas

ŽIV testavimas yra esminė prevencijos ir ligos valdymo dalis. Pasaulyje vis dar tūkstančiai žmonių gyvena nežinodami apie užsikrėtimą. Reguliarūs testai padeda laiku gauti gydymą, sumažinti infekcijos plitimą ir apsaugoti kitus.

• Gali būti rekomenduojamas visiems 15–65 metų asmenims kaip įprastinės sveikatos patikros dalis.
• Žmonėms iš rizikos grupių – tokių kaip vartojantys injekcinius narkotikus, turintys nesaugių lytinių santykių ar keičiantys partnerius, trans asmenims bei sekso paslaugų teikėjams – siūloma tirtis kas 3–6 mėnesius.

ŽIV testų rūšys ir jų tikslumas

Yra keletas testavimo metodų, kurie skiriasi savo greičiu, tikslumu ir prieinamumu. Daugelis testų nustato organizmo imuninio atsako į virusą žymes (antikūnus arba antigenus), bet kai kurie ieško paties viruso genetinės medžiagos (RNR). Kiekvienas būdas turi savų privalumų:

• Greitieji punktų testai – Tai kraujo, seilių arba šlapimo testai, atsakymą suteikiantys per 20 minučių. Dažniausiai rekomenduojamas kraujo antigeno/antikūno tyrimas.
• Greitieji namų testai – Atliekami seilių pagrindu, atsakymas per 20–40 minučių, tačiau kiek mažesnis tikslumas.
• Klasikiniai laboratoriniai testai – Reikia kraujo paėmimo, atsakymų tenka laukti kelias dienas. Dažniausiai pakeisti naujesniais kombinuotais testais.
• Namų mėginių siuntimo rinkiniai – Vartotojas paima kraujo lašą ir išsiunčia į laboratoriją, atsakymas – greičiausiai kitą darbo dieną.
• Nukleorūgščių tyrimai (NAT, RNR tyrimas) – Ankstyviausiai aptinka užsikrėtimą, bet dažniausiai atliekami esant didesnei rizikai ar kūdikiams.

Jei testas preliminariai rodo teigiamą rezultatą, būtina atlikti patvirtinantį tyrimą dėl kitų galimų priežasčių, galinčių lemti klaidingai teigiamą atsakymą (pvz., tam tikros autoimuninės ligos).

Pasiruošimas testui

Specialaus pasirengimo dažniausiai nereikia. Visgi, dėl stigmos ir konfidencialumo baimės nemažai žmonių vengia tirti. Jei privatumas svarbus, rinkitės anonimišką arba konfidencialų tyrimą – pagal jūsų pageidavimą gali būti neskelbiamas net jūsų vardas. Kai kur gali prireikti asmens dokumento.

• Atlikdami testą namuose per seiles, prieš tyrimą bent 30 min. nevalykite dantų ir nenaudokite burnos skalavimo priemonių, nes tai gali paveikti tikslumą.
• Patikrinkite, ar pasirinkta įstaiga priima jūsų draudimą. Jei neturite draudimo, yra organizacijų, siūlančių testus pigiau ar nemokamai.
• Palaikantis žmogus gali padėti emociškai nusiteikti, ypač jei nerimaujate dėl galimų rezultatų.

Kaip atliekamas ŽIV testas

Pagrindiniai etapai – prieštestinis pokalbis, pats tyrimas ir pokalbis po tyrimo. Priklausomai nuo pasirinkto metodo, procedūra gali užtrukti nuo pusvalandžio iki valandos.

Ką tikėtis klinikoje:

• Registracija, draudimo patikrinimas ir sutikimo formos pasirašymas.
• Gali būti užpildyta anketa apie jūsų sveikatą, elgseną, seksualumą ar naudojamus narkotikus.
• Prieštestinis pokalbis su specialistu padeda įvertinti riziką ir pasirengimą tyrimui. Specialistas išaiškins, kas yra ŽIV, kaip vyksta testas bei ką reiškia skirtingi atsakymai.

Testavimo eiga priklauso nuo metodo:

• Greitai atliekamas kraujo testas: Išvalomas pirštas, lengvai praduriamas, imamas kraujo lašas ir įdedamas į reagentą. Rezultatas matomas po keliolikos minučių.
• Greitas seilių testas: Specialiu pagaliuku perbraukiama tarp dantenų ir dantų, po ko pagaliukas panardinamas į tirpalą. Po 20 minučių aiškus rezultatas.
• Įprastas kraujo tyrimas: Paimamas didesnis kraujo kiekis iš venos, mėginys siunčiamas į laboratoriją. Atsakymai – per kelias dienas.

Po tyrimo

Daugumai sunkiausias momentas – laukti laboratorijos atsakymo. Šiuo laikotarpiu gali kilti nerimas ar baimė, ypač jei pirminis rezultatas teigiamas ir tenka laukti patvirtinimo. Patariama palaikyti ryšį su artimaisiais, nesiimti ilgų naršymų apie galimus scenarijus ir, jei reikia, pasikonsultuoti su specialistu – pagalba yra prieinama.

Rezultatų paaiškinimas ir tolimesni žingsniai

Rezultatai gali būti pateikiami asmeniškai ar telefonu (priklauso nuo įstaigos ir jūsų sutikimo). Svarbu – visada vyksta pokalbis po testo, nepriklausomai nuo atsakymo, kuriame aptariama diagnostikos esmė ir tolimesni veiksmai.

• Neigiamas (neaptiktas) rezultatas: Greičiausiai nesate užsikrėtę arba testas atliktas per anksti. Gydytojas aptars, ar reikėtų pakartoti tyrimą vėliau ar užteks profilaktikos patarimų.
• Teigiamas pirminis atsakymas: Būtinas patvirtinimas papildomu tyrimu. Jei pakartotinis skirtingas testas taip pat teigiamas, nustatoma diagnozė ir pradedamas gydymas, o su jumis dirba ir emocionalią, ir medicininę pagalbą suteikianti komanda.

Pateikus teigiamą rezultatą, gydytojas gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus: CD4 ląstelių skaičiaus nustatymą ir viruso kiekio matavimą kraujyje. Šie duomenys padeda suplanuoti individualų gydymą bei stebėti sveikatos būklę.

Šiuolaikiniai vaistai leidžia suvaldyti virusą, užtikrinant įprastą gyvenimo kokybę ir ilgaamžiškumą. Reguliari medicininė priežiūra taps naujos rutinos dalimi, gydymo planą stebės gydytojas.

Bendrosios pastabos apie emocinį savijautą

Gauti ŽIV diagnozę nėra lengva, o reakcijos gali būti pačios įvairiausios. Svarbiausia – duokite sau laiko priimti naujieną, ieškokite palaikymo. Jei reikia, pasinaudokite psichologo ar savitarpio pagalbos grupių paslaugomis. Sunkesnių emocinių sunkumų atveju verta pasikalbėti su psichiatru ir aptarti vaistų galimybę.
Žinodami savo būklę galite priimti informuotus sprendimus dėl gydymo, saugumo ir gyvenimo kokybės.