Koronaviruso (COVID-19) antikūnų testai: kaip jie veikia ir kaip juos atlikti

Mokslininkams išsiaiškinus, kas persirgo COVID-19, tampa lengviau suprasti, kokio sunkumo būna liga daugumai žmonių ir kas įvyksta, jei žmogus užsikrėčia pakartotinai. Ši informacija kartu su kitais duomenimis padeda tyrėjams geriau suvokti, kas gali įgyti imunitetą virusui.

Imuniteto perdavimas nėštumo metu

Pastarieji tyrimai rodo, kad nėščiosios, kurios buvo paskiepytos COVID-19 vakcina, jų kraujyje ir virkštelės kraujyje susiformavo antikūnai prieš SARS-CoV-2. Tai leidžia daryti prielaidą, kad imuninė apsauga perduodama ir būsimam kūdikiui. Be to, paskiepytosios sustiprinamąja vakcinos doze turėjo didesnį apsaugančių antikūnų kiekį.

Kam rekomenduojama pasitikrinti dėl COVID-19 antikūnų?

Antikūnų testą gali atlikti dauguma, jei tuo metu nejaučia ligos simptomų. Toks tyrimas gali būti aktualus tiems, kurie:

• Jau buvo susirgę COVID-19 ir nori įsitikinti, ar turi apsauginių antikūnų.
• Niekada nesirgo COVID-19, bet įdomu, ar turėjo kontaktą su virusu.
• Yra paskiepyti nuo COVID-19 ir nori sužinoti, ar kraujyje aptinkama antikūnų.

Kaip atliekamas COVID-19 antikūnų tyrimas

Tokius tyrimus galima užsisakyti pas gydytoją arba vaistinėje, taip pat per medicinines laboratorijas. Tyrimui atlikti reikia atvykti ir paaukoti kraujo. Vėliau laboratorijoje nustatoma, ar kraujo mėginyje yra antikūnų. Tyrimo kaina svyruoja, tačiau už draudimo ribų ji dažniausiai siekia nuo 70 iki 100 eurų.

Antikūnų tyrimai namuose

Pastaraisiais metais atsirado galimybė įsigyti antikūnų testų, kuriuos galima atlikti namuose. Testuojantis savarankiškai, iš piršto paimamas nedidelis kraujo lašas, kuris išsiunčiamas į laboratoriją. Vis dėlto šie testai dar nėra plačiai prieinami, o kai kurios bendrovės laikinai nesuteikia naujų užsakymų.

Kuriami ir greitesni metodai, kuomet kraujo mėginį būtų galima ištirti namuose per maždaug 15 minučių, tačiau tam reikia dar tolimesnio technologijų tobulinimo.

Ką rodo gauti tyrimo rezultatai?

Teigiamas antikūnų testas

Sulaukę teigiamo rezultato galite manyti, kad turite tam tikrą apsaugą nuo viruso, tačiau kol kas nėra tiksliai žinoma, kiek laiko ši apsauga trunka ir kokio stiprumo ji yra. Jei skiepyjotės, labai tikėtina, kad antikūnų aptikta todėl. Jei neskiepijotės ir tyrimas rodo antikūnus, tikėtina, kad esate persirgę COVID-19.

Neigiamas rezultatas

Gavus neigiamą atsakymą, antikūnų nerasta. Tai gali reikšti:

• Anksčiau nesate užsikrėtę virusu.
• Patyrėte infekciją, tačiau jūsų organizmas dar nespėjo sukurti antikūnų. Taip pat galimas ir toks atvejis, kai jų kiekis per mažas tam tikram testui aptikti.
• Skiepas paskatintų antikūnų rūšis nesutampa su tomis, kurias nustato konkretaus testo metodika.

Skirtumai tarp dviejų tyrimų rezultatų

Būna, kai skirtingi testai pateikia nevienodus rezultatus. Tai gali būti susiję su:

• Testų metodais: skirtingi testai „ieško“ nevienodų antikūnų ar jų kiekių.
• Tikslumu bei jautrumu.
• Testavimo laiku: rezultatui gali daryti įtaką, po kiek laiko nuo infekcijos buvo atliekamas tyrimas, ar antikūnų lygis jau spėjo sumažėti.

Visada pravartu aptarti rezultatus su gydytoju.

Ką reiškia jautrumas ir specifiškumas?

Itin jautrus antikūnų testas geba nustatyti daugumą asmenų, kurie tikrai yra sukūrę antikūnus, ir retai praleidžia teigiamus atvejus. Labai specifinis testas atpažins tuos, kuriems antikūnų nėra, tačiau vis tiek įmanomi atvejai, kai antikūnai užfiksuojami asmenims, kurie jų iš tikrųjų neturi.

Galimi antikūnų tyrimo netikslumai

Antikūnų testai nėra visiškai tobuli. Naujos viruso atmainos gali paveikti testo efektyvumą, todėl rezultatai ne visada yra absoliučiai patikimi.

Netikri teigiami rezultatai

Kartais testas parodo teigiamą rezultatą žmonėms, kurie iš tiesų persirgo kitų tipų koronavirusų sukelta infekcija, arba pats testas gali būti nepakankamai tikslus. Tokiu atveju gali susidaryti klaidingas įspūdis apie turimą apsaugą, tad būtina toliau laikytis prevencinių priemonių ir pasireiškus ligos požymiams pasitikrinti kitais būdais.

Netikri neigiami rezultatai

Gali nutikti, kad antikūnų testas rezultatų nerodo, nors organizmas juos jau yra sukūręs. Dažniausiai taip nutinka, jei kraujo tyrimas atliktas per anksti, kai imuninė sistema nespėjo jų pagaminti. Jei kyla abejonių dėl testo atsakymo, verta rezultatus aptarti su specialistu ir galbūt pakartoti tyrimą.

Ką svarbu žinoti apie COVID-19 antikūnų testus?

COVID-19 antikūnų testai leidžia išsiaiškinti, ar organizmas pagamino antikūnus, kurie padeda kovoti su šiuo virusu. Nepaisant to, kad antikūnų buvimas rodo tam tikrą atsparumą, reikšmingesnės apsaugos garantijos nėra. Toliau atliekami moksliniai tyrimai siekia išsiaiškinti, kaip antikūnai apsaugo nuo pakartotinio užsikrėtimo. Norint apsisaugoti, reikėtų pasitarti su savo gydytoju ir pagalvoti apie skiepų ar pakartotinių vakcinų galimybę.

Kaip atliekami antikūnų tyrimai?

Antikūnų aptikimo testas – tai kraujo tyrimas, kurio tikslas nustatyti, ar buvo sukurti antikūnai prieš SARS-CoV-2 virusą. Tai padeda suprasti, ar organizmas sureagavo į virusą arba vakcinaciją. Šie testai neparodo, ar tuo metu esate užsikrėtęs koronavirusu.

Dažniausiai kraujo mėginys paimamas iš piršto arba venos. Rezultatų galima laukti tą pačią dieną, tačiau kai kuriuos atvejais gali prireikti kelių dienų. Vieni testai pateikia tik atsakymą „teigiamas“ arba „neigiamas“, kiti – informuoja, kiek antikūnų kraujyje aptikta.

Ką reiškia teigiamas antikūnų atsakymas?

Teigiamas rezultatas rodo, kad jūsų imuninė sistema suformavo tam tikrą gebėjimą atpažinti ir kovoti su virusu, tačiau visiška apsauga nėra garantuota. Tyrimai tęsiami, kad būtų išsiaiškinta, kaip ilgai ir stipriai veikia šie antikūnai. Jų buvimas organizme po ligos ar vakcinos suteikia papildomą apsaugą, tačiau rizikų vis dar išlieka.

Kaip sužinoti, ar turite COVID-19 antikūnų?

Jei sirgote COVID-19 ar turėjote simptomų, tačiau negavote patvirtinimo tyrimu, arba esate paskiepytas – tikėtina, kad jūsų organizmas sukūrė antikūnus. Patikimiausias būdas tai sužinoti – atlikti antikūnų kraujo testą.