Kokios galimos koronaviruso (COVID-19) komplikacijos?

COVID-19 liga, ypač sunkesniais atvejais, gali sukelti įvairių komplikacijų, darančių įtaką skirtingiems organams ir kūno sistemoms. Kalbant apie rimtesnius sveikatos sutrikimus, verta aptarti, kokių pavojų gali kilti ir į ką svarbu atkreipti dėmesį tiek gydytojams, tiek pacientams.

Širdies pažeidimai

Stacionarizuoti COVID-19 pacientai dažnai susiduria su širdies problemomis – gali pasireikšti ritmo sutrikimai ar kiti širdies veiklos sutrikimai. Nors tiksli priežastis ne visada aiški, manoma, kad uždegiminiai procesai ar stiprus organizmo stresas gali pakenkti širdžiai. Kai kuriems žmonėms užfiksuojamas miokarditas – širdies raumens uždegimas, kuris gali prasidėti ar tęstis net po virusinės infekcijos.

Kiti infekciniai susirgimai

Pasitaiko atvejų, kai žmogus, persirgęs ar sveikstantis po COVID-19, gali susidurti su papildoma – antrine – infekcija, nes organizmo imuninė sistema būna susilpnėjusi. Dėl to išauga rizika užsikrėsti bakterinėmis infekcijomis, tokiomis kaip streptokokinė ar stafilokokinė infekcija, kurios gali pabloginti sveikatos būklę ir padidinti komplikacijų tikimybę.

Inkstų veiklos sutrikimai

Ūmus inkstų pažeidimas nėra pats dažniausias COVID-19 komplikacijų atvejis, tačiau jam pasireiškus situacija tampa labai rimta. Sutrikus inkstų funkcijai, reikalingas specialus gydymas, o kai kada taikoma dializė – laikinas kraujo valymas aparatu. Deja, kai kuriems ligoniams inkstų funkcija neatsistato, todėl tenka ilgalaikė priežiūra dėl lėtinės inkstų ligos.

Sepsinis šokas

Sepsis – tai pavojinga organizmo būsena, kai imuninė sistema į infekciją reaguoja pernelyg stipriai bei pradeda žaloti savo audinius ir organus. Jeigu šį procesą pavyksta laiku sustabdyti, pavojus sumažėja, tačiau nesuvaldžius infekcijos kraujospūdis nukrenta ir gali išsivystyti sepsinis šokas – būklė, kuri neretai baigiasi mirtimi.

Kraujo krešėjimo sutrikimai

COVID-19 liga dažnai siejama su retesniais, bet labai pavojingais kraujo krešėjimo sutrikimais. Sergantiems gali išsivystyti išplitusio vidinio kraujo krešėjimo sindromas (DIC), kai formuojasi nekontroliuojami krešuliai, didėjanti vidinio kraujavimo ir organų nepakankamumo grėsmė.

Kitas pavojus – trombozės. Nustatyta, jog COVID-19 sirgusiems hospitalizuotiems pacientams kraujo krešuliai – tiek giliųjų venų trombozės, tiek plaučių embolijos ar arterijų užsikimšimai – pasitaiko dažniau nei sergantiems kitomis infekcijomis. Taip pat išskiriamas COVID-19 asocijuotas krešėjimo sutrikimas (CAC), kai kraujyje keičiasi baltymų rodikliai ir didėja staigių komplikacijų rizika.

Sisteminis uždegimas vaikams

Jaunesni pacientai – vaikai bei paaugliai – kartais suserga daugybinio sisteminio uždegimo sindromu (MIS-C). Tai būklė, kuri susijusi su COVID-19 ir primena toksinio šoko sindromą arba Kavasakio ligą, kai uždegimas veikia kraujagysles. Tokiu atveju pasireiškia karščiavimas, pilvo skausmas, vėmimas, išbėrimas, galvos skausmas ar sutrikusi orientacija.

Nuolatinis nuovargis

Persirgus COVID-19 kai kam išsivysto ilgai trunkantis nuovargis, primenantis lėtinio nuovargio sindromą. Žmonės skundžiasi stipriu jėgų trūkumu, „rūku galvoje“, sunkumais susikoncentruoti, skausmu ar svaigimu.

Raumenų pažeidimas

Nors itin retai, bet COVID-19 gali sukelti ir rabadomioliozę – būklę, kai ima irti raumenų ląstelės. Suskaidžius raumenims, į kraują išsiskiria baltymas mioglobinas. Jei jo per daug, inkstai nespėja apdoroti ir išskirti toksinių medžiagų, todėl didėja organų pažeidimo rizika.