Koronaviruso simptomai: pirmieji požymiai ir sunkios ligos išraiškos

Naujausių COVID-19 atmainų simptomai dažniausiai panašūs į kitų koronaviruso versijų požymius, tačiau kai kurios jų gali sukelti išskirtinių simptomų. Dažniausiai pasireiškia peršalimą primenantys požymiai, bet priklausomai nuo atmainos, jie gali skirtis savo intensyvumu ir pobūdžiu.

Omikron atmainos COVID-19 simptomai

Omikron variantas dažniausiai pasireiškia lengvais simptomais. Jam būdinga gerklės skausmas, užgulta ar varvanti nosis, kiti lengvi peršalimo požymiai. Ši atmaina rečiau sukelia stiprų kosulį, aukštą temperatūrą ar kvėpavimo sunkumus, kurie būdingi apatinio kvėpavimo takų infekcijoms.

Delta atmainos ypatumai

Užsikrėtus Delta atmaina, dažniausiai jaučiamas slogavimas, galvos skausmas, gerklės skausmas bei pakilusi temperatūra. Šiame variante kosulys arba skonio ir kvapo praradimas pasitaiko rečiau.

Kada verta atlikti COVID-19 testą

• Jei jaučiate virusui būdingus simptomus.
• Jei bendravote su žmogumi, kuriam patvirtintas COVID-19 (testuokitės po 5 dienų nuo paskutinio kontakto).
• Jei gauta rekomendacija testuotis iš sveikatos priežiūros įstaigos ar darbovietės, nepriklausomai nuo vakcinacijos statuso.

Kaip stebėti temperatūrą

Suaugusiųjų kūno temperatūra gali svyruoti priklausomai nuo paros laiko ir individualių ypatybių. Karščiavimu dažniausiai laikoma temperatūra, viršijanti 38°C, matuojant burnoje, arba 38,2°C, matuojant tiesiojoje žarnoje. Jei įtariate užsikrėtimą COVID-19, rekomenduojama saviizoliuotis ir bent 10 dienų ryte ir vakare matuoti temperatūrą. Karščiavimas laikomas dažniausiu simptomu, tačiau ne visada temperatūra būna aukšta. Vaikams karščiavimu laikoma temperatūra, viršijanti 37,8°C arba 38°C, priklausomai nuo matavimo vietos.

Kaip atrodo kosulys sergant COVID-19

Didžioji dalis besergančiųjų COVID-19 patiria sausą, gilų kosulį, kuris juntamas krūtinėje.

Ką daryti, jei jaučiate lengvus simptomus

• Pasilikite namuose ir venkite viešų vietų. Jei vis dėlto prireiktų gydytojo pagalbos, pirmiausia susisiekite telefonu.
• Apie būklę informuokite savo gydytoją, ypač jei priklausote rizikos grupei dėl amžiaus ar ligų.
• Laikykitės atokiai nuo kitų – net šeimos narių. Stenkitės naudotis atskiru kambariu ir, jei yra galimybė, atskiru tualetu.
• Būkite su apsaugine kauke, jei privalote bendrauti su kitais. Jei sunku kvėpuoti su kauke, laikykitės ne mažesnio nei dviejų metrų atstumo nuo kitų, o čiaudint ar kosint uždenkite burną ir rankas iškart nusiplaukite.
• Poilsis ir gausus skysčių vartojimas padeda atsigauti. Nemalonumams sumažinti galima vartoti nereceptinius vaistus.
• Sekite savo simptomus. Pajutus pablogėjimą – nedelskite kreiptis į gydytoją.

Kaip pasireiškia dusulys

Gydytojai dusulį vadina dispnėja. Šis pojūtis gali pasireikšti krūtinės spaudimu, oro trūkumu ar sunkumu įkvėpti iki galo. Kai kuriems atrodo, jog tenka dėti daugiau pastangų norint įkvėpti ar iškvėpti, jaučiamas dusimo ar uždusimo jausmas. Jei deguonies kiekis kraujyje sumažėja iki 80–89 proc., būtina pasikonsultuoti su gydytoju. Pastebėjus melsvą atspalvį aplink veidą ar lūpas, reikia skubiai kreiptis pagalbos.

Pagrindiniai skirtumai tarp COVID-19, gripo, peršalimo ir alergijų

• Temperatūra: Peršalimo metu – reta, gripo metu galima aukšta, alergijos nesukelia karščiavimo, COVID-19 dažnai pasireiškia temperatūra.
• Galvos skausmas: Peršalimas retai, gripas dažnai su stipriais skausmais, alergijoms nebūdinga, COVID-19 dažnai pasireiškia.
• Sąnarių ar raumenų skausmai: Neretai stiprūs sergant gripu, dažnesni COVID-19 atveju, o peršalus jaučiami silpni, alergijų metu nejaučiami.
• Nuovargis: Gali būti stiprus sergant gripu ar COVID-19, lengvas peršalimo atvejais, retas alergijų metu.
• Bendras išsekimas: Būdingas gripui ir gali būti COVID-19 atveju, peršalimo ar alergijų metu – nebūdingas.
• Nosies užgulimas / sloga: Dažna peršalimo ir alergijos metu, COVID-19 šis simptomas taip pat pasitaiko.
• Čiaudulys: Labai būdingas peršalimui ir alergijoms, COVID-19 atveju – galimas simptomų sąraše.
• Gerklės skausmas: Dažnas tiek peršalus, tiek sergant gripu ar COVID-19, alergijų metu pasitaiko nedažnai.
• Kosulys: Lengvas arba vidutinio stiprumo peršalus, gausus sergant gripu ar COVID-19. Alergijos sukelia kosulį tik kai kuriems.
• Dusulys: COVID-19 atveju pasireiškia sunkiais atvejais, peršalimo, gripo ar alergijų metu tai reta.

Atsargumo priemonės saugantis užsikrėtimo

Visiems 5 metų ir vyresniems rekomenduojama pasiskiepyti nuo COVID-19 atnaujinta vakcina, kad išvengtumėte sunkių ligos formų. Skiepijimo rekomendacijos priklauso nuo amžiaus ir anksčiau gautų vakcinų:

• Vyresniems nei 12 metų ir neskiepytiems: viena dozė atnaujintos vakcinos, priklausomai nuo pasirinkto gamintojo.
• Vyresniems nei 12 metų, paskiepytiems iki 2022 m. rugsėjo 12 d.: viena atnaujinto preparato dozė.
• 5–11 metų vaikams, nepriklausomai nuo skiepijimo būklės: viena dozė atnaujintos vakcinos.
• 6 mėn.–4 metų vaikams, neskiepytiems anksčiau: dvi arba trys atnaujintos vakcinos dozės, priklausomai nuo pasirinkto tipo.
• 6 mėn.–4 metų vaikams, paskiepytiems iki 2023 m. rugsėjo 12 d.: viena arba dvi papildomos dozės, priklausomai nuo vakcinos ir anksčiau gautų dozių kiekio.

Prieš skiepijantis, turint imuninės sistemos sutrikimų, verta pasitarti su gydytoju.

Kol nesate visiškai pasiskiepiję, laikykitės šių rekomendacijų:

• Plaukite rankas po tekančiu vandeniu su muilu ne trumpiau kaip 20 sekundžių.
• Neturint galimybės nusiplauti, naudokite alkoholinį antiseptiką (ne mažiau kaip 60 % alkoholio).
• Ribokite fizinį kontaktą su kitais, laikykitės bent 2 metrų atstumo.
• Viešose vietose dėvėkite tinkamai prigludusią apsauginę kaukę.
• Venkite bendrauti su sergančiais asmenimis.
• Nekilnokite rankomis veido – akių, nosies, burnos, jeigu ką tik jų neplovėte.
• Reguliariai valykite ir dezinfekuokite dažnai liečiamus paviršius.

Kaip slaugyti sergantį COVID-19 namuose

• Kiek įmanoma, laikykitės atskirai. Jeigu gyvenate kartu, naudokite kitą kambarį, intensyvinkite patalpų vėdinimą.
• Priklausomai nuo būklės, abu – ir sergantysis, ir slaugantis, turėtų mūvėti apsauginę kaukę.
• Nenaudokite bendrų indų, patalynės, elektronikos prietaisų.
• Tvarkydami sergančiojo indus, skalbinius ar šiukšles mūvėkite vienkartines pirštines, po to kruopščiai nusiplaukite rankas.
• Ypač dažnai valykite durų rankenas, jungiklius, maišytuvus ir kitus paviršius.
• Rūpinkitės ir savimi: ilsėkitės, valgykite subalansuotai, stebėkite savo sveikatos būklę.

Svarbiausi patarimai

Nors sunkesnės COVID-19 eigos dažniau fiksuojamos vyresnio amžiaus arba lėtinių ligų turintiems žmonėms, sirgti sunkiai gali kiekvienas. Todėl gavus įtarimą dėl užsikrėtimo būtina atlikti testą, laikytis izoliacijos ir stebėti sveikatą. Pastebėjus stiprius simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją. Svarbiausios prevencinės priemonės – vakcinacija ir apsauga nuo kontakto su sergančiaisiais.

Dažniausiai užduodami klausimai apie COVID-19 simptomus

• Kada pasireiškia COVID-19 simptomai? Simptomai, tiek lengvi, tiek sunkūs, paprastai išryškėja praėjus 2–14 dienų po kontakto su virusu.
• Kada organizme virusas yra aktyviausias? Dažniausiai ryškiausi simptomai pasireiškia per 1–2 savaites nuo jų pradžios. Labai sunkiais atvejais šis etapas gali užsitęsti dar ilgiau.
• Kokie dažniausi naujų COVID-19 atmainų simptomai? Naujosios koronaviruso versijos, pavyzdžiui, Omikron, dažniausiai sukelia viršutinių kvėpavimo takų simptomus – slogą, gerklės uždegimą, peršalimą primenančius požymius. Vyresni kaip 65 metų ar susilpnintą imunitetą turintys asmenys gali patirti rimtesnių apatinio kvėpavimo takų simptomų.