Kortikosteroidai uždegimui gydyti: rūšys ir paskirtis

Kortikosteroidai – tai vaistai, naudojami siekiant sumažinti uždegimą bei kontroliuoti įvairius imuninės sistemos sutrikimus ir kvėpavimo ligas. Šie preparatai kartais vadinami tiesiog steroidais arba gliukokortikoidais. Jų poveikis panašus į natūralaus hormono, kuris organizme išsiskiria streso metu – kortizolio.

Kaip veikia kortikosteroidai

Kortikosteroidai efektyviai slopina uždegiminius procesus ir imuninę reakciją. Jie padeda greitai sumažinti patinimą, paraudimą, skausmą bei kitus nemalonius simptomus. Vaistai gali būti vartojami keliais būdais – geriami, tepami ant odos ar akių, inhaliuojami ar suleidžiami į raumenis, sąnarį ar veną.

Naudojant ilgą laiką ar didelėmis dozėmis, gali padidėti šalutinių reiškinių rizika, todėl dažniausiai gydytojai skiria šiuos vaistus trumpam laikotarpiui. Esant tam tikroms lėtinėms ligoms, pavyzdžiui, sergant astma ar išsėtine skleroze, nedidelės geriamųjų ar inhaliuojamų kortikosteroidų dozės gali būti vartojamos ilgiau.

Svarbu žinoti, kad kortikosteroidai visiškai skiriasi nuo anabolinių steroidų, kurie vartojami siekiant skatinti raumenų augimą.

Pagrindinės paskirtys

Pradžioje kortikosteroidai dažniausiai buvo vartojami reumatoidinio artrito simptomams lengvinti. Dabar šie vaistai padeda gydyti daugelį būklių, pavyzdžiui:

• Autoimunines ligas (pvz., vilkligę ar išsėtinę sklerozę)
• Lėtines uždegimines sąnarių ar odos ligas
• Sunkius alerginius atsakus
• Astmos ar kitų kvėpavimo takų sutrikimus

Jų naudojimas grindžiamas keliomis savybėmis:

• Priešuždegiminis poveikis – blokuoja uždegimą provokuojančių medžiagų gamybą, slopina paraudimą, skausmą, tinimą
• Imuninio atsako moduliacija – pristabdo pernelyg aktyvią imuninę reakciją, ypač autoimuninių ligų atveju
• Vazokonstrikcinis poveikis – sumažina gleivių išsiskyrimą ir palengvina kvėpavimą

Kortikosteroidų tipai ir vartojimo formos

Šių vaistų yra kelių rūšių, skirtingų formų ir stiprumų. Dažniausi: kortizonas, hidrokortizonas, prednizolonas, prednizonas, metilprednizolonas. Jie gali būti skiriami kaip tabletės, suspensijos, tepalai, lašai, nosies ar bronchų purškalai, taip pat kaip injekcijos į įvairias kūno vietas.

Daugumą kortikosteroidų galima įsigyti tik su gydytojo receptu, tačiau kai kurie silpnesni preparatai, pavyzdžiui, žemas hidrokortizono koncentracijos kremas ar purškalas į nosį, prieinami ir be recepto.

Galimi šalutiniai poveikiai

Kortikosteroidai, ypač vartojami ilgą laiką ar didelėmis dozėmis, gali sukelti įvairių šalutinių poveikių. Dažniausiai jie pasireiškia geriamųjų vaistų atveju. Potencialios rizikos apima kaulų retėjimą (osteoporozę), svorio augimą, infekcijų dažnėjimą ir nuotaikų svyravimus.

Kai organizmas ilgą laiką gauna dideles kortikosteroidų dozes, pradeda gaminti mažiau natūralaus kortizolio. Staiga nutraukus gydymą, gali išsivystyti ūminis kortizolio trūkumas, dėl kurio atsiranda stiprus silpnumas, nuovargis, galvos skausmas, aukšta temperatūra, dehidratacija, pykinimas ar net sąmonės netekimas.

Kad sumažintumėte šalutinį poveikį, visada vartokite mažiausią veiksmingą dozę trumpiausią laiką. Nepersiūkite vaisto kiekio nepasitarę su gydytoju.

Kaip sumažinti šalutinių reiškinių riziką

• Vartokite kalcį (1000–1200 mg per parą) ir vitaminą D (600–800 TV per parą), ypač jei gydymas trunka ilgai
• Reguliariai užsiimkite fizine veikla – pasivaikščiokite, bėgiokite ar mankštinkitės su pasipriešinimu
• Venkite kontaktų su sergančiais žmonėmis, dažnai plaukite rankas ir dėvėkite kaukę viešose vietose
• Jei pradeda svyruoti nuotaikos, padėti gali mankšta, meditacija ar kiti streso mažinimo būdai

Kada kortikosteroidų nereikėtų vartoti

Nors šie vaistai gali būti labai veiksmingi, kai kuriais atvejais jų vartojimas negalimas ar turi būti ypač atsargus. Atsargiai steroidai skiriami, jei sergama širdies nepakankamumu, diabetu, glaukoma, osteoporoze, opalige, infekcinėmis ar grybelinėmis ligomis, nekontroliuojamu aukštu kraujo spaudimu ar cukriniu diabetu, taip pat esant padidėjusiam jautrumui vaistui.

Kortikosteroidai taip pat gali sąveikauti su kitais vaistais, įskaitant kraujo krešėjimą veikiančius preparatus, antivirusinius vaistus, vaistus nuo diabeto ar nesteroidinius vaistus nuo uždegimo. Prieš pradedant gydymą svarbu informuoti gydytoją apie visus šiuo metu vartojamus vaistus.

Žmonėms, vartojantiems imunitetą slopinančias kortikosteroidų dozes, kelios vakcinos nėra saugios – jas reikėtų atidėti bent trims mėnesiams po gydymo pabaigos.

Kaip saugiai nutraukti gydymą kortikosteroidais

Kai gydymas trunka ilgiau nei dvi savaites arba vartojamos didelės dozės, kortikosteroidų negalima nustoti vartoti staiga – dozę reikia mažinti palaipsniui, kad organizmas spėtų vėl gaminti natūralų kortizolį. Nutraukimo laikotarpis gali trukti nuo kelių savaičių iki metų ir turi būti kontroliuojamas gydytojo.

• Nutraukus gydymą per greitai, gali pasireikšti požymiai: stiprus nuovargis, galvos ir pilvo skausmai, aukšta temperatūra, galvos svaigimas, raumenų silpnumas, vėmimas, greitas širdies plakimas ir net sąmonės netekimas.
• Kartais staigus nutraukimas sukelia ir ankstesnės ligos paūmėjimą.

Kas svarbiausia apie kortikosteroidų vartojimą

Kortikosteroidai padeda kontroliuoti įvairias uždegimines ar autoimunines ligas bei palengvinti simptomus. Jei vaistų vartojama per daug arba per ilgai, padidėja rimtų šalutinių reiškinių rizika.

Visada laikykitės gydytojo nurodymų, nekeiskite dozės ar vartojimo trukmės nepasitarę su specialistu. Jei vaistai sukelia nepageidaujamų pojūčių, informuokite gydytoją – kartu galima rasti kitų gydymo būdų.