Kortizolio tyrimas

Kortizolio tyrimas parodo, koks šio hormono kiekis yra kraujyje, šlapime arba seilėse. Kortizolis yra vienas svarbiausių hormonų, dalyvaujantis daugybėje organizmo procesų: jis padeda palaikyti stabilų kraujospūdį ir gliukozės kiekį kraujyje, reguliuoja medžiagų apykaitą, prisideda prie imuninės reakcijos bei leidžia organizmui prisitaikyti prie streso. Gydytojas gali paskirti šį tyrimą tuomet, kai klinikiniai požymiai leidžia įtarti per didelę arba per mažą kortizolio koncentraciją.

Kortizolio tyrimai naudojami vertinant hipofizės ir antinksčių veiklą bei nustatant galimus šių liaukų sutrikimus.

Kaip organizme susidaro kortizolis ir kokią funkciją jis atlieka

Kortizolį gamina antinksčiai – tai dvi nedidelės liaukos, esančios virš inkstų. Šis hormonas aktyviai dalyvauja streso valdymo mechanizmuose ir yra būtinas normaliai angliavandenių, riebalų bei baltymų apykaitai. Be to, kortizolis slopina uždegiminius procesus organizme ir turi reikšmės miego bei budrumo ritmo reguliavimui.

Kortizolio kiekio svyravimai

Kortizolio koncentracija nėra pastovi ir kinta per parą. Didžiausios reikšmės paprastai fiksuojamos anksti ryte, o mažiausios – apie vidurnaktį. Asmenims, dirbantiems naktinį darbą ir miegantiems dieną, šis ritmas gali būti atvirkštinis. Normos ribos priklauso nuo individualių veiksnių, paros laiko ir laboratorijos metodikų.

Normalios kortizolio reikšmės kraujyje suaugusiesiems

• 6.00–8.00 val. ryte: 10–20 mikrogramų decilitre
• Apie 16.00 val.: 3–10 mikrogramų decilitre

Vaikams ir vyresnio amžiaus žmonėms normos gali šiek tiek skirtis.

Normalios kortizolio reikšmės šlapime

Vertinant paros šlapimo mėginį, suaugusiųjų norminė riba paprastai siekia 10–55 mikrogramus per parą.

Normalios kortizolio reikšmės seilėse

• Ryte: 10,2–27,3 nanogramai mililitre
• Naktį: 2,2–4,1 nanogramo mililitre

Padidėjusio kortizolio kiekio požymiai

Per didelė kortizolio koncentracija gali pasireikšti šiais simptomais:

• Staigus ir greitas kūno svorio augimas
• Apvalėję veido bruožai
• Riebalinio audinio sankaupos kaklo srityje arba tarp menčių
• Padidėjęs kraujospūdis
• Aukštas gliukozės kiekis kraujyje
• Odos pakitimai, tokie kaip lengvas mėlynių atsiradimas ar violetinės strijos
• Raumenų silpnumas
• Kaulų tankio sumažėjimas
• Nerimo ar depresijos pojūtis
• Moterims – menstruacijų ciklo sutrikimai

Simptomų intensyvumas priklauso nuo to, kiek viršyta normali kortizolio koncentracija. Itin aukštos reikšmės dažniausiai siejamos su Kušingo sindromu.

Galimos Kušingo sindromo priežastys

• Ilgalaikis didelių steroidinių vaistų dozių vartojimas gydant kitas ligas
• Hipofizės navikas, gaminantis adrenokortikotropinį hormoną, kuris skatina antinksčius gaminti kortizolį
• Antinksčių navikai arba per didelis antinksčių audinio išvešėjimas

Sumažėjusio kortizolio kiekio simptomai

Kai kortizolio organizme nepakanka, gali pasireikšti šie požymiai:

• Nuolatinis nuovargis
• Galvos svaigimas
• Kūno svorio mažėjimas
• Žemas kraujospūdis

Galimos sumažėjusio kortizolio priežastys

• Adisono liga, kai imuninė sistema pradeda pažeisti antinksčių ląsteles
• Antinksčių pažeidimas dėl infekcijos ar sutrikusios kraujotakos
• Nepakankama kortizolio gamyba, susijusi su hipofizės veiklos sutrikimais
• Staigus ilgą laiką vartotų steroidinių vaistų nutraukimas

Ką parodo kortizolio tyrimas

Kortizolio tyrimas naudojamas ne tik Kušingo sindromui ar Adisono ligai nustatyti. Jis taip pat padeda įvertinti kitus sutrikimus, susijusius su hipofizės ir antinksčių veikla. Be to, tyrimo rezultatai gali parodyti, ar organizmas patiria stiprų ar ilgalaikį stresą.

Nors dažniausiai kortizolio kiekis nustatomas atliekant kraujo tyrimą, šio hormono koncentraciją taip pat galima įvertinti naudojant šlapimo arba seilių mėginius.

Kaip atliekamas kortizolio tyrimas

Jeigu tyrimą paskiria gydytojas, mėginys paprastai paimamas gydymo įstaigoje arba laboratorijoje. Jei asmuo nusprendžia atlikti tyrimą savarankiškai, galima užsisakyti namuose atliekamą testą arba tiesiogiai kreiptis į pasirinktą laboratoriją.

Kadangi stresas gali laikinai padidinti kortizolio kiekį, prieš tyrimą gali būti rekomenduojama pailsėti arba tam tikram laikui nutraukti kai kurių vaistų vartojimą. Tai leidžia sumažinti riziką, kad rezultatai bus iškreipti.

Kortizolio tyrimai namuose

Kortizolio kiekį galima pasitikrinti ir namų sąlygomis. Tokie testai dažnai vadinami streso ir miego vertinimo rinkiniais. Jie įsigyjami internetu arba vaistinėse. Priklausomai nuo pasirinkto testo, mėginys gali būti kraujo, šlapimo arba seilių.

Rinkinyje pateikiamos aiškios instrukcijos, kaip tinkamai surinkti mėginį. Surinkus jį reikia išsiųsti atgal į laboratoriją, iš kurios testas buvo įsigytas. Tyrimo rezultatai dažniausiai pateikiami elektroninėje paskyroje.

Kai kurios laboratorijos siūlo alternatyvą: atvykus į jų patalpas, mėginį paima laboratorijos darbuotojas, o rezultatai vėliau peržiūrimi internetu. Toks sprendimas neretai kainuoja mažiau nei pilnas namų testavimo rinkinys.

Vis dėlto tiksliausiems ir patikimiausiems rezultatams rekomenduojama kreiptis į gydytoją. Specialistas gali palyginti kortizolio rodiklius su kitų tyrimų duomenimis ir įvertinti bendrą klinikinį vaizdą.

Kortizolio tyrimo kaina

Tyrimo kaina gali labai skirtis priklausomai nuo pasirinkto metodo, laboratorijos ir to, ar išlaidas kompensuoja sveikatos draudimas.

Atliekant kraujo tyrimą vienoje iš didesnių laboratorijų ir atvykus mėginiui paimti vietoje, kaina gali siekti apie 65 eurus. Namų sąlygomis atliekamas analogiškas testas gali kainuoti apie 120 eurų.

Bendrai namų kortizolio tyrimų kainos svyruoja maždaug nuo 45 iki 370 eurų. Šlapimo ir seilių testai dažnai kainuoja daugiau nei kraujo tyrimai, tačiau brangesni paketai paprastai apima ir kitų rodiklių analizę, neapsiribojant vien kortizoliu. Namų testai dažniausiai nėra kompensuojami draudimo, tačiau kartais jiems galima panaudoti sveikatos kaupimo lėšas.

Jeigu tyrimą dengia draudimas, galutinė kaina taip pat gali labai skirtis. Pavyzdžiui, kai kuriose gydymo įstaigose savarankiškai apmokamas tyrimas gali kainuoti apie 145 eurus, o naudojantis draudimu – apie 90 eurų, jeigu jau yra pasiektas nustatytas išlaidų limitas ir netaikomas papildomas mokestis.

Kortizolio kraujo tyrimas

Kraujo tyrimas, dar vadinamas serumo kortizolio tyrimu, dažnai atliekamas du kartus per tą pačią dieną. Pirmasis mėginys imamas ryte, antrasis – popiet, apie 16 valandą. Tai daroma todėl, kad kortizolio kiekis organizme per parą reikšmingai kinta.

Pats tyrimas yra nesudėtingas. Slaugytojas arba laboratorijos specialistas adata paima kraujo mėginį iš rankos venos.

Rezultatai parodo kortizolio koncentraciją kraujyje konkrečiu tyrimo metu. Gydytojas įvertina, ar rodikliai atitinka normą. Jei nustatomas per didelis kortizolio kiekis, gali būti skiriami papildomi tyrimai, pavyzdžiui, šlapimo ar seilių analizė, siekiant įsitikinti, kad padidėjimą nesukėlė laikinas stresas ar vaistai, organizme veikiantys panašiai kaip kortizolis.

Kortizolio seilių tyrimas

Moksliniai tyrimai rodo, kad seilių kortizolio tyrimas yra apie 90 % tikslus nustatant Kušingo sindromą.

Gydytojas pacientui pateikia specialų rinkinį ir nurodo tikslų laiką, kada reikia surinkti mėginį. Dažniausiai tai daroma vakare, prieš einant miegoti, nes kortizolio koncentracija paprastai būna mažiausia tarp 23 valandos ir vidurnakčio. Jei šiuo paros metu kortizolio kiekis išlieka padidėjęs, tai gali rodyti hormoninį sutrikimą.

Tyrimo rinkinyje paprastai būna tamponėlis, mėgintuvėlis mėginiui laikyti ir aiškios naudojimo instrukcijos. Dažniausiai prieš tyrimą rekomenduojama bent 30 minučių nevalgyti, negerti ir nesivalyti dantų. Tuomet tamponėlis apie dvi minutes laikomas burnoje, kad sugertų seiles, po to įdedamas atgal į mėgintuvėlį ir pristatomas į laboratoriją.

Kortizolio šlapimo tyrimas

Šis tyrimas dažniausiai skiriamas siekiant nustatyti vadinamąjį laisvąjį kortizolį. Tai kortizolio forma, kuri nėra susijusi su baltymais, priešingai nei dažniausiai vertinama kraujo tyrimuose. Jei paskiriamas šlapimo tyrimas, dažniausiai reikia surinkti visą paros šlapimą.

Gydytojas arba laboratorijos darbuotojas paaiškina, kada pradėti tyrimą, kaip teisingai rinkti šlapimą ir kaip jį laikyti. Taip pat suteikiamas specialus indas mėginiui.

Tyrimo metu visas šlapimas, išskiriamas per 24 valandas, renkamas į vieną talpą. Tarp rinkimų indas laikomas šaldytuve arba vėsioje dėžėje su ledu. Pasibaigus rinkimo laikotarpiui, mėginys pristatomas į laboratoriją.

Kai kuriais atvejais gydytojas gali nurodyti surinkti tik vieną rytinį šlapimo mėginį, vietoj visos paros rinkinio.

AKTH stimuliacijos testas

Šis tyrimas vertina, kaip efektyviai antinksčiai reaguoja į adrenokortikotropinį hormoną. Šį hormoną gamina hipofizė, o jo funkcija – skatinti antinksčius išskirti kortizolį. AKTH testas dažniausiai atliekamas kartu su kortizolio tyrimu, kai įtariama, kad per mažas kortizolio kiekis susijęs su antinksčių veiklos sutrikimu.

Tyrimo eiga

• Pirmiausia paimamas kraujo mėginys
• Tuomet suleidžiama sintetinė AKTH hormono dozė
• Praėjus 30 arba 60 minučių (priklausomai nuo dozės), kraujas paimamas pakartotinai
• Laboratorijoje nustatoma kortizolio koncentracija

Deksametazono slopinimo testas

Šis tyrimas laikomas priešingu AKTH stimuliacijos testui. Jis taikomas siekiant išsiaiškinti, kodėl organizme nustatomas per didelis kortizolio kiekis ir ar jo gamybą galima nuslopinti. Paprastai naudojami du tyrimo metodai.

Mažos dozės naktinis testas

• 23 valandą išgeriama 1 mg steroidinio vaisto deksametazono
• Kitą rytą, apie 8 valandą, paimamas kraujo mėginys kortizolio kiekiui nustatyti

Didelės dozės naktinis testas

• Ryte nustatomas pradinis kortizolio kiekis
• 23 valandą išgeriama 8 mg deksametazono
• Kitą rytą, apie 8 valandą, vėl atliekamas kraujo tyrimas

Sveikiems žmonėms deksametazonas slopina AKTH išsiskyrimą, todėl sumažėja ir kortizolio kiekis. Jei hipofizė gamina per daug AKTH, kortizolio koncentracija gali išlikti padidėjusi atliekant mažos dozės testą. Tokiu atveju didelės dozės testas dažniausiai normalizuoja rodiklius.

Mažos dozės testas padeda nustatyti, ar organizmas gamina per daug AKTH, o didelės dozės testas leidžia gydytojui spręsti, ar padidėjęs kortizolis susijęs su Kušingo liga, ar su naviku kitoje kūno vietoje.

Jeigu Kušingo sindromą sukelia hipofizės navikas, ši būklė vadinama Kušingo liga. Tai daroma tam, kad būtų atskirta nuo atvejų, kai kortizolio perteklių sukelia kitos lokalizacijos navikai. Didžioji dalis Kušingo sindromo atvejų priskiriami būtent Kušingo ligai.

Kortizolio tyrimo rezultatų interpretacija

Nenormalūs kortizolio rodikliai gali būti nulemti įvairių veiksnių – nuo visiškai laikinių iki rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausios priežastys:

• Psichologinis ar fizinis stresas
• Intensyvus fizinis krūvis
• Sunkios ūminės ligos
• Nėštumas
• Dideli temperatūros svyravimai
• Tam tikri skydliaukės sutrikimai
• Antsvoris ar nutukimas
• Kai kurie vaistai, įskaitant hormoninę kontracepciją

Labai aukštas kortizolio kiekis dažniausiai siejamas su Kušingo sindromu, o itin žemas – su Adisono liga ar kitais antinksčių veiklos sutrikimais. Abi šios ligos yra retos.

Kur kas dažnesnė kortizolio pokyčių priežastis – steroidinių vaistų vartojimas, tiek gydymo tikslais, tiek sportiniais sumetimais. Staigus tokių vaistų nutraukimas taip pat gali lemti staigų kortizolio sumažėjimą.

Ilgalaikis stresas gali palaikyti nuolat padidėjusią kortizolio koncentraciją, todėl streso valdymo priemonės neretai padeda normalizuoti rodiklius.

Papildomi tyrimai esant pakitusiems kortizolio rodikliams

Be jau aprašytų tyrimų, gydytojas gali paskirti papildomus kraujo tyrimus, siekdamas tiksliau nustatyti kortizolio pokyčių priežastį. Tam tikrais atvejais kortizolio lygį gali paveikti audinių išvešėjimas ar navikai. Jei kyla įtarimų dėl struktūrinių pakitimų, atliekami vaizdiniai tyrimai, tokie kaip kompiuterinė tomografija arba magnetinio rezonanso tyrimas.