Kraujagyslinė demencija: simptomai, tipai, diagnostika ir gydymas

Kraujagyslinė demencija yra antra pagal dažnumą senyvo amžiaus žmonėms pasireiškianti demencijos forma. Demencija apibūdina būklių grupę, kuomet pažeidžiamos pagrindinės smegenų funkcijos – atmintis, mąstymas, gebėjimas spręsti problemas. Kraujagyslinė demencija vystosi tada, kai smegenys nebegauna pakankamai kraujo dėl susiaurėjusių, užsikimšusių ar kitaip pažeistų kraujagyslių. Dėl kraujo trūkumo smegenų ląstelės nukenčia, ir jų veikla ima silpti.

Kuo kraujagyslinė demencija skiriasi nuo kitų demencijos tipų

Nors daugeliui demencija pirmiausia asocijuojasi su Alzheimerio liga, kraujagyslinė demencija – vis dar nepakankamai žinoma būklė. Ji gali išsivystyti po kelių ar vieno didelio insulto, taip pat dėl daugybinių, vadinamųjų „tylių“ insultų, kurie ilgainiui kaupiasi.

Priešingai nei Alzheimerio liga, kuri susijusi su nervinių ląstelių irimu, kraujagyslinės demencijos priežastis yra nepakankamas kraujo, o kartu ir deguonies bei maistinių medžiagų patekimas į tam tikras smegenų dalis. Nors abi ligas galima turėti vienu metu, kiekvienai būdingos savitos priežastys ir eiga.

Skirtumai nuo Lewy kūnelių demencijos

Dar vienas demencijos tipas – Lewy kūnelių demencija. Ji susijusi su nenormalių baltymų sankaupomis smegenyse, dėl kurių sutrinka cheminis signalų perdavimas. Tokia demencija dažnai sukelia dėmesio stokos, judesių koordinacijos, regos sutrikimus, haliucinacijas ir kitus simptomus. Ji dažniausiai diagnozuojama vyresniems nei 50 metų asmenims.

Kraujagyslinė demencija dažniau sukelia trumpalaikės atminties praradimą, sunkumus planuojant ir vykdant kasdienius darbus, netinkamą emocijų raišką (nevaldomas juokas ar verksmas), kartais – haliucinacijas. Palyginti su Lewy kūnelių demencija, judėjimo sutrikimai paprastai pasireiškia vėliau.

Kraujagyslinės demencijos tipai

• Subkortikinė demencija: židiniai susiformuoja po smegenų žieve, dažniau pažeidžiamos smulkiosios kraujagyslės.
• Vieno insulto demencija: išsivysto po vieno didelio insulto, ypač jei pažeidžiamas atminties centras – žiotelės sritis.
• Daugybinio insulto demencija: po kelių mažesnių insultų, kai pažeidžiami vidutinio dydžio kraujagyslės, smegenyse kaupiasi nemaži pažeidimo židiniai.

Kas lemia kraujagyslinės demencijos vystymąsi?

Ši demencijos forma atsiranda dėl kraujotakos sutrikimų smegenyse. Kraujagyslių užsikimšimas ar susiaurėjimas lemia nepakankamą audinių aprūpinimą deguonimi ir medžiagomis – tuomet pradeda žūti smegenų ląstelės. Viena pagrindinių priežasčių – insultai, tačiau ne visiems juos patyrusiems žmonėms išsivysto ši liga.

Iš pradžių demencijos požymių gali ir nebūti – jie ima ryškėti, kai laipsniškai kaupiasi daugybiniai pažeidimai. Didelė rizika tenka tiems, kurie nekontroliuoja kraujo spaudimo, cholesterolio, cukrinio diabeto, rūko ar piktnaudžiauja alkoholiu.

Pagrindiniai rizikos veiksniai

• Aukštas kraujo spaudimas (svarbiausias veiksnys)
• Cukrinis diabetas
• Širdies ir kraujagyslių ligos
• Rūkymas
• Per didelis alkoholio vartojimas
• Padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje
• Vyresnis amžius (dažniausiai – 60-75 metų)
• Lytis (vyrai rizikuoja daugiau)

Kaip atpažinti kraujagyslinę demenciją

Ligos simptomai išryškėja priklausomai nuo to, kurios smegenų sritys pažeistos ir kiek jos pažeistos. Pradžioje pokyčiai būna subtilūs – trumpalaikės atminties sutrikimai, orientacijos problemos, sunkumai tvarkant pinigus ar organizuojant veiklą, planuojant, sekant instrukcijas. Ligai progresuojant, gali atsirasti nekontroliuojamas juokas ar verksmas, haliucinacijos, pasikeitusi eisena ar judesių koordinacijos problemos, ypač ankstyvose stadijose.

• Sutrinka trumpalaikė atmintis
• Dažnai pasiklystama įprastoje aplinkoje
• Tampa sudėtinga susikaupti, planuoti ar atlikti veiksmus
• Sunkumai tvarkant pinigus, atliekant kasdienes užduotis
• Netinkama emocijų raiška (juokas, verksmas be priežasties)
• Prarandama orientacija
• Gali atsirasti haliucinacijos ar kliedesiai
• Sunkumas laikytis nurodymų
• Judesių koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimai

Naktinė sumaištis (sundowning)

Kraujagyslinę demenciją kartais lydi ir „saulėlydžio sindromas“ – vakarais paaštrėjantis nerimas, sujaudinimas, pasimetimas, nemiga, dirglumas. Tai gali pasunkėti naujoje ar neįprastoje aplinkoje, esant blogam apšvietimui, nuovargiui ar infekcijoms.

Ligos eiga ir jos sunkumas

Kraujagyslinės demencijos simptomai gali kisti bangomis – jie paūmėja po didesnio insulto ir vėliau gali kiek pagerėti ar stabilizuotis. Greičiausiai perėjimas iš lengvos į vidutinę ar sunkią būklę vyksta, jei įvyksta didesnis insultas. Ankstyvos stadijos požymiai: sunkumai sprendžiant problemas, dėmesio sutelkimas, sekant nurodymus. Vėliau stiprėja atminties praradimas, sumaištis, dažnėja nuotaikų svyravimai ar haliucinacijos.

Kaip diagnozuojama kraujagyslinė demencija

Diagnozavimu dažniausiai užsiima neurologai ar kiti gydytojai, dirbantys su nervų sistemos ligomis. Gydytojas išanalizuoja jūsų sveikatos ir šeimos ligų istoriją, apžiūri, vertina kognityvinius gebėjimus, siunčia atlikti laboratorinius tyrimus, smegenų vizualizacijas (KT ar MRT). Šie tyrimai padeda paneigti kitas galimas būkles ir patvirtinti, jog demencija yra kilusi dėl kraujagyslių pažeidimo, pavyzdžiui, insulto.

Testai ir tyrimai

• Kognityviniai testai: užduotys, kurios leidžia įvertinti atmintį, kalbą, problemų sprendimą, planavimą, dėmesį ar orientaciją.
• Smegenų vizualizacijos (KT, MRT): padeda identifikuoti insulto židinius, auglius, kraujavimus ar kitus pakitimus.
• Kraujas ir kiti laboratoriniai tyrimai: ieškoma lėtinių ligų, tokių kaip diabetas ar padidėjęs cholesterolis, ir nustatoma, ar nėra kitų priežasčių, lemiančių simptomus, pavyzdžiui, B12 trūkumas ar infekcijos.

Gydymo galimybės ir slauga

Nors jau atsiradusios žalos smegenyse atkurti negalima, ankstyva diagnozė suteikia galimybę sulėtinti ligos progresavimą ir palaikyti kuo kokybiškesnį gyvenimą. Vienas svarbiausių žingsnių – valdyti rizikos veiksnius: koreguoti kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje, mesti rūkyti, riboti alkoholį, sveikai maitintis ir būti fiziškai aktyviam.

Kol kas nėra gydymo, kuris sustabdytų ar išgydytų kraujagyslinę demenciją, tačiau tam tikri pagalbiniai būdai gali pagerinti kasdienį gyvenimą. Į pagalbą pasitelkiama artimųjų parama, užrašai ar priminimai matomose vietose, nuolatinis bendravimas ir įtraukimas į šeimos veiklas.

Kaip palengvinti kasdienybę su demencija?

• Bendraukite, gydykite artimą švelniai, padėkite neprarasti ryšio su šeima ir kasdienybe.
• Užrašykite dienos planą pastebimose vietose.
• Akcentuokite laiką, vietą ir kasdienę rutiną.
• Rūpinkitės savo ar artimojo dieta, fiziniu aktyvumu, poilsiu ir tinkamu skysčių vartojimu.
• Kūrybinė veikla, pomėgiai, naujų įgūdžių mokymasis ar galvosūkių sprendimas gali lavinti protą ir pakelti nuotaiką.
• Nedvejodami kreipkitės pagalbos ar prisijunkite prie pagalbos grupių.

Ligos prognozė ir gyvenimo trukmė

Kraujagyslinė demencija dažnai progresuoja su kiekvienu nauju insultu. Nuo diagnozės nustatymo gyvenimo trukmė dažniausiai siekia apie penkerius metus – trumpiau nei sergantiems Alzheimerio liga. Taip yra todėl, kad sergantiesiems dažniau įvyksta insultai ar širdies priepuoliai, kurie ir lemia gyvenimo pabaigą, o ne vien demencijos simptomai.

Nuosekli rizikos veiksnių kontrolė, ankstyva diagnostika ir artimųjų parama – svarbiausi dalykai, siekiant kuo ilgiau išsaugoti savarankiškumą ir kokybišką gyvenimą. Svarbu aptarti su gydytoju ilgalaikės priežiūros planą ir žinoti, kur kreiptis, jei liga greitai progresuoja ar pasikeičia simptomai.

Išsinešimai

Kraujagyslinė demencija dažnai išsivysto po kelių mažų arba vieno didelio insulto. Pagrindiniai simptomai – atminties praradimas, sunkumai sprendžiant problemas, haliucinacijos, nuotaikų kaitos ir gebėjimo mokytis naujų dalykų sumažėjimas. Nors šios ligos išvengti ne visuomet įmanoma, kontroliuojant gyvenimo būdą ir sveikatos būklę, galima efektyviai sulėtinti jos progresavimą bei išsaugoti gyvenimo kokybę.