Kraujagyslinės demencijos stadijos ir eiga

Kraujagyslinė demencija, dažnai vadinama ir kraujagysliniu pažinimo sutrikimu, apibūdinama kaip pažinimo funkcijų susilpnėjimas, kuris kyla dėl sumažėjusio kraujo pritekėjimo į smegenis. Tokio tipo sutrikimai gali atsirasti staiga – pavyzdžiui, po insulto, tačiau neretai vystosi palaipsniui: kraujagyslių spindis kemšasi augančiu cholesterolio sluoksniu ar mažesnių, nepastebimų insultų virtine.

Kokie yra pagrindiniai simptomai?

Pirmuosius kraujagyslinės demencijos požymius dažniausiai sudaro prastesnė atmintis, silpnėjanti gebėjimas planuoti, susidurti su žodžių radimu, koncentracija. Gana dažnai sulėtėja judesiai, pasireiškia pusiausvyros ir eisenos sunkumai, o kartu keičiasi ir nuotaika ar asmenybė – žmogus gali tapti dirglesnis, liūdnesnis ar uždaresnis.

Kaip keičiasi kraujagyslinė demencija?

Kraujagyslinės demencijos eiga yra labai įvairi. Ji nebūtinai progresuoja nuosekliai, kaip daugelis kitų demencijų – vieniems simptomai palaipsniui ryškėja, primindami Alzheimerio ligos eigą, o kitiems būdinga vadinamoji laiptuota eiga. Tokiu atveju žmogaus būklė prastėja staigiai, tarytum per žingsnį, po to tam tikrą laiką išlieka tokio lygio, kol situacija vėl blogėja.

Šie „laipteliai“ dažnai susiję su naujais kraujotakos sutrikimais, pavyzdžiui, ištikus insultui, tačiau kartais aiškaus sukėlėjo nepavyksta nustatyti.

Kas lemia ligos progresavimą?

Pablogėjimo intensyvumas ir greitis priklauso nuo vietos bei masto, kiek pažeista smegenų kraujotaka. Taip pat svarbu, kad daugumai žmonių pasireiškia ne vien tik kraujagyslinės kilmės pokyčiai – dažnai smegenyse aptinkami ir kitokie, būdingi kitoms demencijoms (pvz., Alzheimerio ligos) pažeidimai. Toks derinys vadinamas mišria demencija, tačiau tai dažnai paaiškėja tik po mirties atlikus skrodimą.

Ar įmanoma sulėtinti ligos eigą?

Nors šiuo metu nėra specifinių vaistų, skiriamų būtent kraujagyslinei demencijai, mokslininkų tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti mažinti riziką ir atitolinti progresavimą. Labai svarbu reguliuoti kraujo spaudimą, nepamiršti fizinio aktyvumo, nesirūkyti ir laikytis subalansuotos mitybos principų. Kruopšti širdies bei smegenų priežiūra – vieni kertinių žingsnių kovojant su šia liga.