Kraujų vėžys po mikroskopu

Medicinoje viena iš seniausių vizualizacijos priemonių – šviesos mikroskopas – tebėra naudojama ir šiandien. Nors šiuolaikinėje praktikoje diagnostikai tampa prieinami kur kas pažangesni metodai, tokie kaip kūno skenavimas ar kraujo žymenų tyrimai, mikroskopinis audinių vaizdas išlieka reikšmingas tiriant įvairias onkologines ligas.

Mikroskopija – svarbus žingsnis diagnozės nustatyme

Nors šiandien vėžys tiriamas genetiniu lygiu, mikroskopu matoma piktybinių ląstelių išvaizda gydytojams padeda diagnozuoti ir klasifikuoti kraujo vėžį, tokį kaip leukemija ar limfoma, įvertinti ligos agresyvumą. Mikroskopiniai tyrimai glaudžiai papildo naujus laboratorinės diagnostikos atradimus.

Leukemijos ypatybės kraujo tyrime

Kai tiriamas kraujo tepinėlis asmeniui, sergančiam lėtine mieloidine leukemija, mikroskope išryškėja mėlyna spalva nudažytos skirtingos baltųjų kraujo kūnelių rūšys – jų kiekis paprastai būna padidėjęs. Tokia kraujo ląstelių gausa gali rodyti ne tik lėtinę mieloidinę leukemiją, tačiau būtent šios rūšies liga buvo nustatyta aprašomu atveju.

Lėtinė mieloidinė leukemija, dar vadinama lėtine granulocitine leukemija, dažniausiai diagnozuojama vyresnio amžiaus žmonėms ir retai pasitaiko vaikams. Įdomu tai, jog daugelis ligonių gali ilgą laiką nejausti jokių požymių. Šiai ligai būdingas vadinamasis Filadelfijos chromosomos pokytis – sutrumpėjusi chromosoma, aptinkama apie 90 procentų sergančiųjų. Lėtinė mieloidinė leukemija sudaro kiek mažiau nei dešimtadalį visų leukemijos atvejų.

Hodžkino limfoma – kaip ji atpažįstama

Kitas rūšinis kraujo vėžys – Hodžkino limfoma – mikroskopo pagalba dažniausiai atpažįstama ne kraujo tepinėlyje, o tiriant paveiktą limfmazgį. Šios ligos žymuo – didelės ląstelės, vadinamos Rid-Sternbergo ląstelėmis. Jos nudažytos taip, kad išryškėja kaip pelėdos akys, ląstelėje įžiūrimi du aiškūs branduoliai. Tokios ląstelės užtikrintai leidžia gydytojui patvirtinti Hodžkino limfomos diagnozę.

Hodžkino limfoma pasitaiko įvairaus amžiaus žmonėms, tačiau dažniausi atvejai fiksuojami sulaukus 20-ies arba vyresniems nei 70-80 metų asmenims. Kasmet užregistruojama tūkstančiai naujų Hodžkino limfomos diagnozių.

Imuninės sistemos ląstelės kovoje su vėžiu

Kai kurių tipų foto ar iliustracijos atskleidžia ir neįtikėtiną mūsų imuninės sistemos gebėjimą kovoti su vėžiu. Vienoje tokių vizualizacijų matomas žudikas T limfocitas – jis atakuoja vėžinę ląstelę. Tokį vaizdą galima užfiksuoti elektroniniu mikroskopu, tačiau neretai piešiniai sudaromi remiantis realiais vaizdais.

Žudikai T limfocitai – tai baltųjų kraujo kūnelių rūšis, kurių pagrindinė funkcija naikinti virusų užkrėstas ar vėžines ląsteles. Tokios imuninės ląstelės gali būti auginamos laboratorijoje, o vėliau perkeliamos į paciento organizmą specifinei vėžio ląstelių terapijai. Jos dar vadinamos citotoksiniais T limfocitais. Ši imuninių ląstelių klasė – vienas iš stebuklingų natūralios gynybos prieš vėžį mechanizmų.