Krono liga: priežastys ir rizikos veiksniai

Krono liga – lėtinis uždegiminis žarnyno sutrikimas, kurio kilmė tebėra neaiški. Ši liga išskirtinė tuo, kad ją sukelia kompleksinis įvairių veiksnių derinys, tarp kurių išsiskiria genetika, imuniteto pokyčiai ir aplinkos poveikis.

Genetika ir paveldimumas

Krono liga dažnai kartojasi šeimose – artimieji sergančiųjų turi didesnę riziką susirgti šiuo sutrikimu. Pastebėta, kad net iki penktadalio žmonių, kuriems diagnozuotas uždegiminis žarnyno susirgimas, turi pirmos eilės giminaičių su ta pačia liga. Tai patvirtina, kad genetinis polinkis svarbus, tačiau genai nėra vienintelis veiksnys.

Šiuo metu žinoma daugiau nei du šimtai genų variantų, kurie gali lemti Krono ligos vystymąsi. Dalis jų susijusi su imuninės sistemos veikla ir gebėjimu kovoti su žarnyno bakterijomis. Dažniausiai šie genetiniai skirtumai ne pačias sistemas „įjungia ar išjungia“, o keičia imuniteto aktyvumą – dėl to gali prasidėti uždegimas, kai organizmas ima pulti sveikus audinius.

Nors genų įtaka svarbi, vien jų turėti nepakanka – ligai išsivystyti reikia ir kitų veiksnių.

Imuninės sistemos ypatumai

Krono liga dažnai laikoma autoimuniniu sutrikimu: tai būsena, kai imuninė sistema pradeda atakuoti savus, sveikus audinius. Manoma, kad dalį imuninės reakcijos gali paskatinti kai kurios bakterijos ar virusai, tačiau konkrečius procesus vis dar gaubia paslaptis.

Kai imunitetas per aktyvus, žarnyno sienelės patiria lėtinį uždegimą – būtent tai sukelia pagrindinius Krono ligos simptomus.

Be to, kai kurių sergančiųjų kraujyje ir audiniuose randama padidėjęs eozinofilų (alergijai svarbių ląstelių) kiekis. Tai gali reikšti, jog čia veikia ir tam tikras imuninės sistemos klaidos mechanizmas, primenantis alerginę reakciją – eozinofilai išskiria junginius, kurie gali žaloti žarnyno audinius ir taip sustiprinti uždegimą.

Aplinkos veiksniai

Net jei žmogus turi polinkį susirgti dėl genetikos ar imuniteto ypatumų, reikalingas papildomas „trigeris“, kuris paskatins ligos pradžią. Tiksli galimų veiksnių įvairovė šiuo metu nėra visiškai nustatyta, tačiau išskiriama keletas pagrindinių rizikos šaltinių:

• Rūkymas – tiek esami, tiek buvę rūkytojai serga dažniau; cigarečių vartojimas taip pat gali sunkinti ligos eigą.
• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU) – šie įprasti vaistai gali provokuoti ar paaštrinti ligos paūmėjimus.
• Antibiotikai – ypač ankstyvame amžiuje vartoti antibiotikai siejami su didesne Krono ligos rizika, be to, jie gali lemti ir simptomų paūmėjimus.
• Kontraceptinės tabletės – jų vartojimas pagal kai kokius tyrimus gali būti susijęs su kiek didesne šios ligos rizika.
• Geografinė padėtis – daugiausia Krono ligos atvejų registruojama pramoninėse šalyse, tačiau sergamumas auga ir Azijoje bei Pietų Amerikoje.

Be to, patirtos infekcijos, tokios kaip salmonelių ar kampilobakterių sukeltos, taip pat siejamos su didesne uždegiminių žarnyno ligų rizika. Didelės apimties tyrimai parodė, kad žmonės, persirgę šiomis infekcijomis, turi žymiai didesnę riziką susirgti Krono liga net ir po 15 metų.

Mitybos ir streso mitai

Ilgą laiką buvo tikima, kad mityba ir stresas yra tiesioginės Krono ligos priežastys. Dabar žinoma, kad nei dieta, nei emocinės būklės nėra pirminiai ligos sukėlėjai. Tačiau tinkama mityba ir streso valdymas svarbūs tvarkantis su simptomais ir gali padėti sumažinti paūmėjimų dažnį.

Naujausi tyrimai rodo, kad tam tikri mitybos įpročiai – gausus sočiųjų riebalų, raudonos mėsos ar gyvulinių riebalų vartojimas – galbūt didina uždegiminių žarnyno ligų atsiradimo riziką.

Nors dieta negydo Krono ligos, kai kurie mitybos modeliai, pavyzdžiui, priešuždegiminė, Viduržemio jūros dieta ar angliavandenių ribojimo programa, gali padėti jaustis geriau ar rečiau patirti ligos paūmėjimus. Gydytojas gali padėti pasirinkti tinkamiausią mitybos planą individualiai.

Ligai dažniausiai diagnozuojamas amžius

Krono liga dažniau nustatoma jaunų žmonių amžiuje – nuo paauglystės iki keturiasdešimties metų. Vis dėlto liga gali apimti ir vaikus bei vyresnio amžiaus asmenis.

Net jei simptomai praeina ir sugrįžta, svarbu nenutraukti gydymo. Įprasti simptomų paūmėjimą lemiantys veiksniai – nutrauktas gydymas, antibiotikų vartojimas, rūkymas ar didelis stresas.

Apibendrinimas

Krono ligą sukelia kelių veiksnių sąveika: paveldimumas, imuninės sistemos sutrikimai ir aplinkos veiksniai. Nors gyvensenos pakeitimai gali prisidėti prie simptomų suvaldymo ir pagerinti savijautą, šie metodai nei sukelia, nei gali išgydyti Krono ligos.

Nors visiško išgijimo būdo nėra, reguliarus gydymas, mitybos koregavimas bei tam tikrais atvejais – chirurgija, gali padėti gyventi visavertį gyvenimą. Kartu su gydytoju pasirinkę tinkamiausią gydymo planą, galite geriau kontroliuoti savo ligą ir sumažinti paūmėjimų tikimybę.