Krūties vėžio gydymo būdai

Imunoterapija padeda organizmui kovoti su vėžiu, aktyvindama imuninę sistemą. Vienas iš dažniausiai naudojamų vaistų – pembrolizumabas. Jis veikia blokuodamas tam tikrą baltymą T ląstelėse, taip paskatindamas imuninę sistemą taikytis į vėžio ląsteles. Šis vaistas dažnai skiriamas kartu su chemoterapija gydant trijų neigiamų receptorių krūties vėžį. Kitas vaistas – sacituzumabas govitekanas – jungia savyje antikūną ir chemoterapiją, ir skirtas gydyti išplitusį trijų neigiamų receptorių krūties vėžį.

Gydymo pasirinkimai ir deriniai

Krūties vėžys dažniausiai gydomas kompleksiškai. Gydymo planą gali sudaryti operacija, spindulinė terapija, chemoterapija, taikinių terapija, hormoninis gydymas arba imunoterapija. Nors egzistuoja standartinės gydymo schemos, kiekviena moteris gali priimti sprendimą, atsižvelgdama į savo poreikius ir gyvenimo būdą.

Kaip apsispręsti dėl gydymo

• Kartais verta prisijungti prie paramos grupės – bendraminčių patirtis gali padėti išgyventi sunkumus ir priimti teisingus sprendimus.
• Būtina aptarti su gydytoju visų gydymo būdų privalumus, trūkumus ir jų įtaką jūsų kasdienybei.
• Pasiteiraukite, ar jums gali tikti klinikinis tyrimas – jame išbandomi nauji metodai, kurie pasaulinei praktikai kartais tampa prieinami tik vėliau.

Galimi gydymo šalutiniai poveikiai

Daugelis krūties vėžio gydymo būdų gali sukelti nepageidaujamų reakcijų. Kai kurie simptomai gali praeiti pasibaigus gydymui, kiti – pasireikšti vėliau. Dažniausi šalutiniai poveikiai:

• Pykinimas
• Kūno masės pokyčiai
• Nuovargis
• Rankos tinimas
• Plaukų slinkimas
• Odos ar nagų pokyčiai
• Žaizdelės burnoje
• Menopauzės simptomai: karščio bangos
• Nėštumo sunkumai
• Depresija
• Miego ar koncentracijos sutrikimai

Ankstyva menopauzė ir vaisingumo pokyčiai

Dalis (apie ketvirtadalis) krūties vėžiu diagnozuotų moterų nėra dar sulaukusios menopauzės. Kai kurie chemoterapiniai ir hormoniniai vaistai gali sukelti laikiną arba ilgalaikį vaisingumo praradimą ar ankstyvą menopauzę. Gydymo metu būtina pasirūpinti kontracepcija – kai kurie chemoterapijos vaistai gali sukelti įgimtus vaisiaus defektus.

Moterys iki 40 metų patiria chemoterapijos sukeltą menopauzę nuo 10% iki pusės atvejų, o vyresnės nei 40 metų – net iki 94%. Sutrikimai kiaušidėse po gydymo gali tęstis mėnesiais ar metais.

Spindulinė terapija sukelia nevaisingumą tik tada, jei švitinamos abi kiaušidės. Kartais, siekiant mažinti estrogenų kiekį organizme, kiaušidės būna chirurgiškai pašalinamos ar apšvitinamos, dėl to vaisingumas negrįžtamai prarandamas.

Vaisingumo išsaugojimo galimybės

• Kiaušialąsčių ar embrionų šaldymas prieš gydymą.
• Kiaušidžių audinio šaldymas – pašalinamos ir užšaldomos kiaušialąsčių audinio dalys.
• Donorinių kiaušialąsčių naudojimas – gydymo pabaigoje galimas embriono implantavimas.
• Hormoninė auglinių organizmo funkcijų slopinimo terapija – galimai apsaugo kiaušialąstes nuo žalos, tačiau šis metodas dar tiriamas.

Kaip susitvarkyti su matomais gydymo pokyčiais

Krūties pokyčiai

Po mastektomijos daugelis moterų renkasi išorinę krūties protezą – ji gali būti dėvima specialioje liemenėlėje arba klijuojama prie odos. Tokia protezė gali būti naudojama laikinai ar nuolat, jei operacijos nenorite ar negalite darytis iškart.

• Pasitarkite su gydytoju dėl recepto – tuomet protezė dažnai kompensuojama.
• Ieškokite specializuotų parduotuvių arba pasikonsultuokite pas protezų specialistą – pritaikymas gali užtrukti apie valandą.
• Pabandykite kelis modelius, kad rastumėte tinkamiausią pagal pojūtį ir išvaizdą.

Plaukų slinkimas

Dauguma chemoterapijos vaistų veikia greitai besidalijančias ląsteles, todėl plaukai neretai ima slinkti. Šis poveikis priklauso nuo konkrečios gydymo schemos ir gali pasireikšti ne tik ant galvos, bet ir kitose kūno vietose – blakstienos, antakiai, rankų, kojų, gaktos plaukai.

Plaukų netekimas dažniausiai prasideda per 1–2 savaites nuo gydymo pradžios, kartais – labai staigiai. Plaukai gali pradėti augti dar nesibaigus gydymui, tačiau jų struktūra ar spalva laikinai gali keistis.

Verta apsvarstyti plaukų kirpimą trumpai dar prieš prasidedant slinkimui – taip bus mažiau streso netikėtai praradus daug plaukų. Taip pat gali padėti:

• Iš anksto įsigyti šaliką, kepuraitę ar peruką.
• Jei prireiktų peruko, prašykite gydytojo išrašyti receptą – dažnai kompensuoja draudimas.
• Konsultuokitės su kirpėju ar perukų pardavėju – tinkamą spalvą ir formą galite pasirinkti dar prieš gydymą.
• Įtraukite artimuosius į peruko ar šalikėlių pasirinkimą, ypač, jei sunku kalbėti su vaikais apie jūsų išvaizdos pokyčius.
• Nusprendus būti be plaukų – svarbu naudoti apsauginį kremą nuo saulės ir šaltuoju metų laiku dėvėti galvos apdangalą.

Plaukų slinkimui būna naudojamos ir specialios vėsinančios kepurės, mažinančios chemoterapijos poveikį plaukų folikulams. Dėl ilgalaikio saugumo būtina pasitarti su gydytoju.

Rankos tinimas

Liemfedema – tai rankos srities patinimas toje pusėje, kurioje atlikta krūties ar limfmazgių operacija arba taikyta spindulinė terapija. Dažniausiai šis šalutinis poveikis laikinas, tačiau kai kam gali išlikti ir visam laikui. Šis simptomas turi įtakos kasdieniam gyvenimui, todėl svarbu jį anksti pastebėti ir imtis priemonių.

• Nebloginkite patinimo – saugokite rankos odą nuo sužeidimų.
• Mūvėkite pirštines dirbdamos sode ar namuose.
• Venkite didelių temperatūrų skirtumų.
• Saugokite ranką nuo tiesioginių saulės spindulių.
• Nešvirkškite vaistų ir nedarykite kraujo paėmimo paveiktoje rankoje.
• Nešiokite lengvesnius dirbinius ir rinkitės laisvesnius drabužius.
• Gali prireikti specializuoto kompresinio rankovės ir profesionalios limfedemos specialisto konsultacijos dėl fizinės veiklos ar masažo.

Svorio pokyčiai

Tiek priaugti, tiek numesti svorio per gydymą yra įprasta. Svorio mažėjimas dažnai susijęs su pykinimu, apetito pokyčiais ar vėmimu. Svorio priaugimas siejamas ir su ankstyva menopauze, kurią sukelia chemoterapija bei hormoninė terapija, o taip pat – dėl sumažėjusio fizinio aktyvumo, tam tikrų vaistų ar mitybos įpročių.

• Valgykite subalansuotai, ribokite riebalus, cukrų, alkoholį, druską.
• Mažesnius, bet dažnesnius patiekalus galite rinktis tada, kai pykina.
• Sportuokite – net saikingas fizinis aktyvumas palaiko nuotaiką ir apetito lygį, padeda kontroliuoti nuovargį ir depresiją. Pasitarkite su gydytoju dėl tinkamo krūvio.
• Ieškokite sporto partnerio – tai padės išlaikyti fizinę veiklą ne monotonišką ir motyvuojančią.

Odos ir nagų pokyčiai

Po chemoterapijos, švitinimo ar hormoninės terapijos gali pasireikšti įvairūs odos ar nagų simptomai. Dažniausiai stebima paraudimas, sausumas, bėrimai ar net tamsesnės venos. Oda tampa jautresnė saulės spinduliams, todėl vertėtų vengti jų ar naudoti apsauginius kremus.

Reti atvejai – kai vaistas iš venos patenka ant odos, gali sukelti paviršinį nudegimą. Pastebėjus žaizdelių ar įtrūkimų, būtina informuoti gydytoją, nes padidėja infekcijų rizika. Jai sumažinti padeda:

• Prieš naudojant kosmetikos ar odos priežiūros priemones pasitarkite su gydytoju.
• Rinkitės nedirginančius, bekvapius skalbiklius.
• Oda turėtų būti švari ir sausa, naudokite švelnų muilą bei kremą, jei reikia, kelis kartus per dieną.
• Dėvėkite laisvus, natūralaus pluošto (pvz., medvilnės, šilko) drabužius.

Nagai gali tamsėti, skylinėti, lūžinėti ar net atsiskirti nuo nago guolio. Pastebėjus pokyčius, praneškite gydytojui. Kiti patarimai:

• Kirpkite nagus trumpai.
• Venkite dirbtinių nagų – jos didina infekcijų tikimybę.
• Švelniai masažuokite nagus odelių kremu arba geliu.
• Nemaukite ar nekramtykite nagų ir odelių.
• Mūvėkite pirštines dirbdami švarius darbus, venkite dažnų rankų mirkymų vandenyje.
• Pirmenybę teikite nuosaviems, dezinfekuotiems įrankiams, jei atliekate manikiūrą.

Odos ir nagų pokyčiai dažniausiai išnyksta užbaigus gydymą.

Emociniai išgyvenimai ir depresija

Krūties vėžys gali paveikti emocinę savijautą. Dėl gydymo dažnai atsiranda nuovargis, frustracija, liūdesys, o kartais net depresija. Chemoterapija, hormoniniai ir skausmą mažinantys vaistai taip pat gali iššaukti nuotaikos svyravimus ar juos sustiprinti.

Vertėtų atpažinti depresijos ženklus: nuolatinį liūdesį, energijos stygių, mažesnį susidomėjimą maloniais dalykais, miego sutrikimus ar prastesnę nuotaiką. Pajutę šiuos simptomus, pasitarkite su gydytoju – priežastis gali būti ir depresija, ir išsekimas. Gydytojas padės pasirinkti geriausią pagalbos būdą: gali būti keičiami vaistai, rekomenduojama fizinė ar kūrybinė veikla, jei reikia – paskirtas psichoterapeutas arba antidepresantai.

Susidoroti su nuotaikų svyravimais gali padėti paprasti dalykai:

• Priminkite sau, kad blogos nuotaikos laikinas dalykas.
• Užsiimkite raminančia veikla: pasivaikščiokite, žiūrėkite mėgstamą laidą, spręskite galvosūkius.
• Įtraukite bent minimalų judėjimą į kasdienybę.
• Maitinkitės sveikai, venkite cukraus, alkoholio.
• Kiekvieną dieną raskite laiko artimiesiems ar draugams.
• Kalbėkitės su patikimu žmogumi apie savo jausmus.
• Skirkite sau laiko ir jėgų – leiskite sau padaryti mažiau nei įprastai ar paprašykite pagalbos.
• Didelius gyvenimo sprendimus atidėkite laikui, kol pasijausite stipriau.

Pagalba gerinant savijautą – paliatyvus gydymas

Simptomus ir šalutinius poveikius galima palengvinti taikant paliatyvią pagalbą – net ir tuomet, kai gydymo tikslas yra visiškas išgijimas. Gali būti taikomi įvairūs metodai: vaistai nuo skausmo ir pykinimo, dietos korekcija, psichologinė pagalba bei kiti sprendimai, padedantys gerinti gyvenimo kokybę. Paliatyvios pagalbos pobūdis priklauso nuo jūsų poreikių, simptomų, ligos stadijos ir asmeninių pasirinkimų.

Papildomos ir integruotos medicinos galimybės

Integruotos arba papildomos medicinos metodai naudojami kartu su įprastiniu gydymu, padedant palengvinti vėžio ar jo gydymo sukeliamus simptomus, mažinti stresą, pagerinti savijautą. Tai nėra alternatyva gydymui ir nėra skirti pačiam vėžiui gydyti, tačiau gali pagerinti gyvenimo kokybę bei padėti jaustis labiau kontroliuojančiai savo sveikatą.

Dažniau pasirenkami papildomi metodai:

• Joga arba taiči
• Meditacija, hipnozė, vizualizacija
• Akupunktūra
• Kūrybiniai užsiėmimai – piešimas, rašymas, muzika, rankdarbiai
• Masažas
• Žoliniai produktai, tačiau būtina pasitarti su gydytoju

Prieš pradedant taikyti bet kurią papildomą terapiją, svarbu pasitarti su jūsų gydytoju, nes kai kurios priemonės gali būti netinkamos ar pakenkti pagrindiniam gydymui. Gydytojas padės pasirinkti saugias ir naudingas priemones pagal jūsų sveikatos būklę ir tikslus.