Kūno dermatomai ir jų funkcijos

Dermatomas – tai odos sritis, kurią jautriai aprūpina konkretus nugaros smegenų nervas. Iš viso yra 31 pora stuburo nervų, išeinančių abipus stuburo ir perduodančių pojūčius, tokius kaip spaudimas, skausmas, temperatūra ar prisilietimas, į nugaros smegenis ir smegenis.

Kaip dermatomos susijusios su nervų sistema

Kiekviena dermatoma atitinka tam tikrą kūno dalį ir yra susijusi su jai priskirtu nervu. Dėl šio ryšio dermatomos medikams tampa itin svarbios nustatant nervų uždegimus, stuburo traumas ar tam tikras infekcijas. Dermatomas paveikti gali ir vėjaraupių viruso reaktyvacija, dėl kurios susergama juostine pūsleline.

Dermatomų tipai pagal nervų kilmę

• Kaklinės dermatomos (C2–C8): Susijusios su kaklo nervais. C1 nervas nejautrumo nesuteikia, todėl iš viso yra 7 kaklinės dermatomos.
• Krūtininės dermatomos (T1–T12): Priklauso nuo krūtinės nervų, jų yra 12, apimančių liemenį ir krūtinę.
• Juosmeninės dermatomos (L1–L5): Susijusios su apatine nugaros dalimi ir klubų sritimi, iš viso – 5 dermatomos.
• Kryžkaulinės dermatomos (S1–S5): Šios 5 dermatomos tęsiasi nuo kryžkaulio iki šlaunų ir tazinių organų.
• Uodegikaulio dermatomos: Viena dermatoma apima uodegikaulio ir šalia esančią zoną.

Nors stuburo nervų yra 31 pora, dermatomų suskaičiuojama 30, nes C1 nervas nesuteikia jautrumo.

Kur yra dermatomos?

Kiekvieno žmogaus dermatomų išsidėstymas gali šiek tiek skirtis, nes atskirų nervų zonos dalinai persidengia, tačiau dermatomų žemėlapiai dažniausiai atitinka daugelį žmonių.

Ant liemens dermatomos išsidėsčiusios tarsi horizontalios juostos viena virš kitos, o galūnėse – jos dažnai derina tiesias ir įžambias linijas.

Kaklinės dermatomos (C2–C8):

• C2: Už ausų ir pakaušio sritis.
• C3: Kaklo užpakalinė dalis ir galvos nugarėlė.
• C4: Apatinis kaklas ir pečių viršus.
• C5: Raktikaulių ir viršutinių pečių zona.
• C6: Pečiai, išorinė rankos pusė, nykštys.
• C7: Viršutinė nugara, užpakalinė rankos dalis, smilius ir didysis pirštas.
• C8: Nugara, vidinė rankos pusė, bevardis ir mažasis pirštas.

Krūtininės dermatomos (T1–T12):

• T1: Per pažastį ir žemyn priekinės rankos dalimi.
• T2: Viršutinė liemens dalis po pažastimi.
• T3: Krūtinės sritis virš spenelių.
• T4: Krūtinės ir nugaros zona apima spenelius.
• T5–T7: Siaurėjantys ruožai vidurinėje nugaros ir krūtinės dalyje žemiau spenelių.
• T8–T9: Viršutinė pilvo dalis, baigiasi virš bambos.
• T10: Apima bambos zoną.
• T11: Sritis žemiau bambos, priekinėje pusėje link dubens.
• T12: Apatinė nugaros ir pilvo dalis, dar labiau artėja prie dubens.

Juosmeninės dermatomos (L1–L5):

• L1: Žemutinė nugaros dalis, klubai, kirkšnys.
• L2, L3: Žemutinis stuburas, priekinė ir vidinė šlaunies dalis.
• L4: Priekis nuo klubo per kelį ir blauzdą iki vidinės kulkšnies.
• L5: Priekis ir išorė blauzdos, pėdos abi pusės, pirmi keturi pėdos pirštai.

Kryžkaulinės dermatomos (S1–S5):

• S1: Apatinė nugaros dalis, užpakalinė šlaunies ir blauzdos pusė, mažylis pirštas.
• S2: Lytiniai organai, sėdmenys, žemyn užpakaline šlaunies ir blauzdos dalimi.
• S3: Ovali plotas sėdmenyse ir priekyje ties lytiniais organais.
• S4: Maža ovali sritis sėdmenyse.
• S5: Nedidelė zonos dalis netoli uodegikaulio.

Uodegikaulio dermatoma apima pačią apatinę stuburo ir gretimą sėdmenų zoną.

Kodėl svarbios dermatomos?

Dermatomos padeda nustatyti, kur tiksliai kilo nervų pažeidimas, kuris nervas gali būti sutrikęs, ir kokia kūno vieta paveikta. Tai ypač svarbu diagnozuojant stuburo traumas ar nervų suspaudimo (radikulopatijos) atvejus.

Radikulopatija pasireiškia, kai nervo šaknelė suspaudžiama tarp stuburo slankstelių. Dėl to žmogus pajunta įvairius simptomus, kurie paprastai atsikartoja tose odos vietose, už kurias atsakinga konkreti dermatoma:

• Skausmas ar deginantis pojūtis
• Sumažėjusi jėga ar judesių kontrolė
• Refleksų susilpnėjimas
• Tirpimas
• Dilgčiojimas ar „adatėlių“ pojūtis

Kurioms kūno vietoms simptomai pasireiškia, padeda nustatyti, kurios nervo šaknelės yra paveiktos.

Dermatomas veikiantys susirgimai

Juostinė pūslelinė atsiranda, kai seniau organizme pasilikęs vėjaraupių virusas suaktyvėja iš nervų mazgų. Dažniausiai prieš bėrimą būna bendras silpnumas, galvos skausmas, jautrumas šviesai, o po kelių dienų atsiranda niežtintis ar deginantis bėrimas. Šis bėrimas dažniausiai dengia vieną ar kelias gretimas krūtinines dermatomas, sudarydamas tiesią, aiškią juostą.

Jeigu bėrimas apima tik vieną ar dvi gretimas sritis, tai – lokalizuota juostinė pūslelinė. Jei jau apima tris ar daugiau dermatomų, tai pasklidusi pūslelinė, dažnesnė tiems, kurių imunitetas labai susilpnėjęs.

Pastebėjus bėrimą pagal dermatomos liniją, dažnai įtariama būtent šis susirgimas. Diagnozei patvirtinti gali būti tiriamas pūslelės turinys ar surinktos odos ląstelės.

Išvados

Kiekviena dermatoma yra tam tikros odos sritis, jautriai reaguojanti į savo specifinį nervų pluoštelį. Suprasti dermatomų žemėlapį padeda greičiau diagnozuoti stuburo traumą ar nervų sutrikimus, taip pat nustatyti tam tikrų infekcijų kelią organizme.

Jei jaučiate neįprastą jutimų pakitimą, odos nutirpimą, dilgčiojimą ar nuolatinį skausmą, ypač puikiai išreikštą pagal tam tikrą odos juostą, svarbu pasitarti su specialistu dėl išsamesnio ištyrimo ir gydymo.