Kvėpavimo pratimai sergantiems LOPL

Sergant lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL), fizinis aktyvumas ir sveika mityba – labai svarbūs kasdienio gyvenimo elementai. Tinkamai parinktas judėjimas ir subalansuotas meniu padeda geriau jaustis bei valdyti ligos simptomus. Kad šie pokyčiai būtų naudingi, verta laikytis tam tikrų rekomendacijų ir pritaikyti kasdienybę prie savo poreikių.

Kokius tikslus kelti ir kaip pradėti judėti

Norint pagerinti savijautą, svarbu savęs nespausti ir pradėti pamažu. Pasirinkite realius, lengvai pasiekiamus tikslus – pavyzdžiui, siekite sportuoti 20–40 minučių, 2–4 kartus per savaitę. Kiekvienas užsiėmimas turėtų prasidėti kelias minutes trunkančiu apšilimu.

Raskite tokias sporto šakas ar veiklas, kurios jums teikia malonumą, ir keiskite jas – taip išliksite motyvuoti. Naudinga susirasti partnerį, su kuriuo galėsite judėti kartu. Fiksuokite savo pažangą – net trumpi užrašai apie pratimus padės išlaikyti reguliarumą. Baigiant mankštą, pamėginkite judėti lėčiau, kad kūnas palaipsniui atvėstų.

Ką verta prisiminti prieš pradedant sportuoti

• Pasitarkite su gydytoju, ypač jei jums keičiamas vaistų režimas ar kyla abejonių dėl krūvio.
• Išlaikykite balansą tarp aktyvumo ir poilsio. Jausdamiesi pavargę – sumažinkite krūvį arba praleiskite dieną, patausokite jėgas.
• Mankštintis saugiausia bent pusantros valandos po valgio.
• Jei gydytojas yra paskyręs riboti skysčius, į tai atsižvelkite ir mankštos metu.
• Nešokite po dušo į karštą ar ledinį vandenį iškart po aktyvaus judėjimo.
• Grįžtant prie sporto po kelių dienų pertraukos, krūvio kiekį didinkite pamažu.

Kokios veiklos nėra tinkamos sergant LOPL

• Neperkraukite savęs sunkumų kilnojimu ar objektų stūmimu.
• Venkite sunkių namų darbų – kiemo kasimo, vejos pjovimo ar grėbimo.
• Nerekomenduojama daryti atraminės jėgos reikalaujančių pratimų, tokių kaip atsispaudimai ar prisitraukimai, ypač jei jie susiję su didelio pasipriešinimo įveikimu.
• Karštu, labai šaltu ar drėgnu oru lauko veiklų geriau atsisakyti.
• Stenkitės vengti stačių kalvų ar laiptų.
• Dėl kitų aktyvesnių pratimų (pvz., svorių kilnojimo, bėgimo ar plaukimo) pasitarkite su gydytoju.

Kada daryti pertrauką aktyvumui

Svarbu žinoti, kad esant neįprastam negalavimui fizinių pratimų metu, reikia sustoti. Jei jaučiate stiprų dusulį, pykinimą, svaigulį, silpnumą, pagreitėjusį ar nereguliarų širdies plakimą, stiprią krūtinės, rankos, žandikaulio, kaklo skausmą ar spaudimą – būtinai pailsėkite, atsisėskite pakėlę kojas. Jei simptomai nepraeina, kuo greičiau kreipkitės į gydytoją.

Mityba sergant LOPL

Sergant LOPL, kvėpavimo raumenys sunaudoja daug daugiau energijos – net iki 10 kartų, palyginti su sveikais žmonėmis. Tam įtakos gali turėti ne tik sunkesnis kvėpavimas, bet ir vaistų vartojimas ar sumažėjęs apetitas. Tinkamai parinkta mityba gali padėti išlaikyti jėgas, sustiprinti imunitetą bei pagerinti savijautą.

Kodėl svarbu išlaikyti tinkamą svorį

• Nesvarbu, ar trūksta svorio, ar jo per daug – abiem atvejais organizmui sudėtingiau kovoti su infekcijomis ir išlaikyti stiprius raumenis.
• Per mažas svoris reiškia menkesnį atsparumą ligoms, dažnesnį nuovargį bei susilpnėjusius kvėpavimo raumenis.
• Per didelis svoris apsunkina kvėpavimą, širdis ir plaučiai dirba sunkiau, ypač jei riebalai kaupiasi pilvo srityje.

Valgant daugiau maistingų produktų, galima užtikrinti energijos bei kalorijų poreikį, išlaikyti stiprius raumenis, o stiprus imunitetas padeda geriau atsispirti ligoms. Visgi reikėtų konsultuotis su specialistu, kad mityba būtų parinkta individualiai, pagal jūsų sveikatos būklę.

Kaip susiplanuoti kasdienį meniu

• Pagrindą turėtų sudaryti įvairus, sveikas maistas: daržovės, vaisiai, pilno grūdo produktai, baltymai bei pieno gaminiai. Ypač svarbu – daug skaidulų, nes jos gerina virškinimą, padeda kontroliuoti cukraus kiekį kraujyje, mažina cholesterolį ir padeda išlaikyti svorį.
• Rekomenduojama gerti daug vandens – dažniausiai užtenka 6–8 stiklinių per dieną. Vanduo padeda išsklaidyti tirštas gleives, lengvina atkosėjimą ir palengvina virškinimą vartojant daug ląstelienos.
• Venkite gėrimų su kofeinu ar gazuotų gėrimų. Alkoholis gali lėtinti kvėpavimą ar trukdyti iškosėti gleives, be to, gali sąveikauti su vaistais.
• Kai kurie maisto papildai, pavyzdžiui, omega-3 riebalų rūgštys, gali padėti mažinti uždegiminius procesus ir pagerinti plaučių funkcijas – apie tai turėtumėte pasitarti su gydytoju.
• Apribokite druskos (natrio) kiekį, nes ji sulaiko organizme skysčius ir didina tinimo riziką – dėl to kvėpuoti tampa sunkiau. Rinkitės produktus, kurių porcija turi ne daugiau kaip 300 mg natrio, gamindami maistą naudokite prieskonius be druskos, ir venkite druskos papildomai barstyti ant patiekalų.
• Maisto produktai, sukeliantys pilvo pūtimą – pupelės, kopūstiniai augalai (brokoliai, Briuselio kopūstai, kopūstai, žiediniai kopūstai), gazuoti gėrimai, riebi ar aštrių prieskonių turinti produkcija – gali apsunkinti kvėpavimą ir juos geriau riboti.
• Įprasti, mažai naudingų medžiagų turintys produkai (traškučiai, saldainiai) sveikatai naudos nesuteikia, tad jų vartojimą ribokite.
• Jei reikia priaugti svorio, naudokite daugiau kaloringų ir baltymingų produktų – rinkitės sūrį, riešutus, kiaušinius, pieno produktus. Prireikus, aptarkite su specialistu papildomų maisto papildų vartojimą.

Praktiniai patarimai lengvesniam valgymui

Energijos taupymas ruošiantis maistui

• Renkitės paprastesnius patiekalus, kurie greičiau pagaminami – svarbiausia ne maisto įmantrumas, o naudingumas sveikatai.
• Kreipkitės pagalbos ruošiant valgį – šeimos nariai, draugai ar socialinės tarnybos gali pasiūlyti pagalbą ar net maisto atvežimo paslaugas.
• Gaminkite didesnį kiekį, kad liktų porcijų ateičiai – jas galima užsišaldyti ir pasiruošti, kai pritrūksta energijos.
• Pagrindinius, sotų maistą pabandykite valgyti pirmoje dienos pusėje – dažnai tuomet būnate stipresni ir geriau jaučiatės.

Patogesnis valgymas

• Valgomoji padėtis turi būti sėdima – tai mažina spaudimą plaučiams.
• Jei naudojate papildomą deguonį, vartokite jį ir valgydami, kad organizmas nejaustų deguonies trūkumo.
• Rinkitės nedideles kasnio porcijas, kramtykite lėtai ir giliai kvėpuokite tarp kąsnių.
• Pirmenybę teikite lengvai kramtomiems, minkštiems patiekalams.
• Vietoj trijų didelių valgių rinkitės dažnesnius, bet mažesnius užkandžius.
• Vandens ar kitų skysčių išgerkite valgio pabaigoje, kad nesusidarytų ankstyvas sotumo jausmas.

Ką daryti norint paskatinti apetitą

• Laikykite sveikus užkandžius lengvai pasiekiamoje vietoje – taip dažniau norėsite užkąsti.
• Įtraukite labiausiai mėgstamų produktų, rinkitės margą, patrauklų stalą ar klausykitės muzikos – valgymas taps malonesnis.
• Valgykite kartu su kitais žmonėmis, kai tik įmanoma.
• Po pasivaikščiojimo ar nesudėtingo mankštos užsiėmimo dažnai pagerėja noras valgyti.

Kaip stebėti svorį

• Reguliariai sverkite save – kartą ar du per savaitę (ar taip, kaip pataria gydytojas). Jei vartojate šlapimą varančius vaistus, sverkitės kasdien.
• Staigus svorio pokytis (2 kg per parą, arba 2,5 kg per savaitę) – priežastis pasitarti su gydytoju.
• Keisdami mitybą, darykite tai tik su gydytojo ar dietologo priežiūra.
• Jei norite numesti svorio, pasistenkite pasikonsultuoti dėl pratimų, kurie padėtų stiprinti ir kvėpavimą palaikančius raumenis.