Laboratorinių tyrimų rezultatų vadovas: teigiami ir neigiami atsakymai, normos, tikslumas ir daugiau

Laukimas laboratorinių tyrimų rezultatų, jų supratimas bei visa tyrimų terminologija gali išmušti iš vėžių net ir įprastai nesibaiminantį gydymo procesų žmogų.

Laboratorinių tyrimų spektras labai platus, o jų atsakymai priklauso nuo daugelio veiksnių. Vis dėlto yra keli pagrindiniai principai, padedantys geriau orientuotis rezultatuose.

Kaip gydytojas taiko laboratorinius tyrimus?

Nors mėginių ėmimas nėra pats maloniausias dalykas, laboratoriniai tyrimai suteikia medikams svarbią informaciją apie jūsų sveikatą. Štai kelios situacijos, kai šie tyrimai ypač naudingi:

• Bendros sveikatos pokyčių stebėjimas, pavyzdžiui, tikrinant cholesterolio ar cukraus kiekį kraujyje.
• Kai reikia atsakyti į konkretų klausimą, pavyzdžiui – ar organizme yra kokia nors infekcija.
• Ligos eigos, arba gydymo veiksmingumo stebėjimas.

Kiek laiko trunka sulaukti atsakymų?

Kada gausite rezultatus, priklauso nuo tyrimo pobūdžio. Greitesni tyrimai gali būti įvertinami jau tą pačią ar kitą dieną, ypač jei atliekami gydymo įstaigoje. Tačiau sudėtingesni testai kartais užtrunka ilgiau – net kelias dienas ar savaites.

Prieš išeidami iš gydytojo kabineto pasiteiraukite, kada tikėtis atsakymų ir ar jums bus pranešta, kai jie jau bus paruošti. Dalis įstaigų, jei nepaprašysite, apie normalius rezultatus nesikreips, tad pasitikslinti visada verta.

Kaip suprasti laboratorinių tyrimų rezultatus?

Pateikus tyrimo atsakymą, svarbu įsigilinti į kelis pagrindinius aspektus:

Teigiamas ir neigiamas atsakymas

Dalis laboratorinių tyrimų atsako į „taip arba ne” klausimus – pavyzdžiui, ar yra infekcija, ar ne. Tokie atsakymai dažnai žymimi „teigiamas” arba „neigiamas”. Svarbu žinoti, kad „teigiamas” ne visada reiškia gerą dalyką – tai nurodo, kad aptikta ieškota medžiaga ar organizmas. Pavyzdžiui, jei atliktas streptokoko testas, „teigiamas” rezultatas reiškia, kad infekcija rasta. Jei rezultatas „neigiamas”, infekcijos pavyzdyje nerasta.

Kartais atsakymas būna „neaišku“ – tuomet nėra aiškaus „taip” ar „ne”. Tokiu atveju gydytojas gali pasiūlyti pakartoti tyrimą arba skirti kitą.

Referencinės ribos (normos)

Daugelio tyrimų rezultatai pateikiami skaičiais. Vien tik šis skaičius nieko nesako, kol jo nepaliginame su vadinamąja „norma” arba referencine verte, kuri nurodoma laboratorijos lape. Tik palyginus savo rodiklius su šiomis ribomis, galima įvertinti rezultatą.

Ar visada laboratoriniai tyrimai būna tikslūs?

Laboratorijoms taikomi aukšti kokybės reikalavimai, tačiau net ir geriausi tyrimai kartais suklysta. Pasitaiko klaidingų teigiamų (kai rodo ligą, kurios nėra) arba klaidingų neigiamų (kai liga yra, bet rezultatuose jos nematyti) atvejų.

Tyrimų tikslumui įtakos gali turėti įvairūs faktoriai:

• Buvote nevalgę ar valgę prieš tyrimą
• Buvo pakankamai arba per mažai skysčių organizme
• Vartojami vaistai
• Intensyvus fizinis aktyvumas
• Tam tikras maistas (pvz., avokadai, graikiniai riešutai, saldymedis)
• Nudegimai saulėje
• Peršalimas ar infekcija
• Intymūs santykiai
• Įvairūs medikamentai ar kitos medžiagos

Gavę atsakymą, pasikalbėkite su gydytoju apie tyrimo patikimumą. Jei kyla abejonių ar rezultatai keistai išsiskiria, galbūt prireiks kartoti tyrimą arba pasirinkti kitą metodą.

Ką reiškia „nenormalus“ atsakymas?

Neretai žmonės sunerimsta perskaitę žodelį „nenormalu” tyrimo atsakyme. Visgi, nedidelis nukrypimas nuo ribos ne visada reiškia rimtą problemą.

Jei kažkas kelia įtarimų ar norisi daugiau paaiškinimų, verta vėl kreiptis į gydytoją ar slaugytoją. Individualiai aptarus rezultatus, lengviau suprasti jų reikšmę būtent jūsų situacijoje.

Praktiniai patarimai, kaip elgtis su laboratoriniais tyrimais

• Visada išsaugokite tyrimų rezultatų kopijas – jos gali praversti, jei keistumėte gydytoją ar norėtumėte pasitarti su kitu specialistu.
• Būtinai informuokite gydytoją apie vaistus ar ligas, kurios galėtų daryti įtaką tyrimo atsakymams. Nors tai turėtų būti užfiksuota kortelėje, dar viena užuomina padės išvengti nesusipratimų.
• Neslėpkite, jei nesilaikėte rekomendacijų prieš tyrimą – nevalgėte ar padarėte ką nors kitaip, nei nurodyta. Tai normalu, o apie tai pranešus gydytojui, bus aiškesnis tyrimo objektyvumas.
• Jei yra galimybė, visuomet rinkitės atlikti tyrimus toje pačioje laboratorijoje – taip bus lengviau lyginti rodiklius ilgesnį laiką, nes skirtingose laboratorijose normos gali skirtis.

Prieš tyrimą ir gavus atsakymus, nepabijokite pasikalbėti su gydytoju apie:

• Kodėl reikėjo būtent šio tyrimo?
• Ką reiškia konkretus atsakymas?
• Kokio tikslumo yra šis tyrimas?
• Kada reikės kartoti tyrimą?
• Ar, remiantis rezultatais, reikia papildomų tyrimų ar gydymo?