Laikino aklumo ir trumpalaikio regėjimo praradimo priežastys

Regėjimo netekimas – visiškas arba dalinis – dažniausiai pasireiškia kaip kitos sveikatos problemos simptomas. Kodėl taip nutinka ir ką daryti priklauso nuo to, ar visai nebematote, ar regėjimas sutrinka tik iš dalies.

Staigus visiškas arba beveik visiškas regėjimo praradimas

Jei staiga netenki regos, regėjimas visiškai dingsta tarsi akimirksniu, toks simptomas rodo neatidėliotiną pavojų sveikatai. Tokiais atvejais svarbi kiekviena minutė – nedelskite, nes regėjimą galima išsaugoti tik itin greitai pradėjus gydymą.

Dažniausiai tokį staigų regėjimo praradimą sukelia užsikimšusi tinklainės arterija, kai ją blokuoja krešulys. Medicininėje literatūroje tai vadinama centrinės arba šakos tinklainės arterijos okliuzija. Ši situacija pavojinga ne tik akims – ji susijusi ir su didesne insulto ar širdies infarkto rizika. Kraujotakos sutrikimas akyje primena miokardo infarktą, kai kraujo krešulys užkemša širdies kraujagyslę. Jei tas pats nutiktų smegenyse, įvyktų vadinamasis išeminis insultas.

Dažnai dėl kraujo krešulių regėjimas dingsta tik vienoje akyje, o trunka toks epizodas apie 20–30 minučių. Jausmas apibūdinamas kaip juodulys ar tamsos uždanga prieš akį – tokia būklė vadinama amaurosis fugax. Be greito gydymo išlieka negrįžtamo aklumo rizika.

Tinklainės kraujotakai atstatyti gali būti skiriami trombus tirpdantys vaistai arba atliekama kraujagyslių operacija (angioplastika). Paprastai tai tampa signalizu apie būtinybę skubiai keisti gyvenimo būdą ir mažinti širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Laikinas ar dalinis regėjimo sutrikimas

Tokiais atvejais taip pat reikalingas greitas įvertinimas, ypač jei praradimas trunka keletą minučių ar valandų. Dažniausia trumpalaikio dalinio regėjimo praradimo priežastis – migrena. Vis dėlto egzistuoja ir retesnių priežasčių, kurios gali pakenkti regai visam laikui, jei nebus paskirta tinkama pagalba.

Migrena ir akių migrena

Migreną lydi vadinamoji aura, kai matomi žybsintys žiburėliai, mirgėjimas, kartais – aklosios dėmės. Dažniausiai paveikiamos abi akys. Retesnė forma – tinklainės migrena – sukelia trumpalaikį dalinį ar visišką regėjimo praradimą tik vienoje akyje. Simptomai dažniausiai trunka 10–30 minučių, pasireiškia prieš galvos skausmą arba jo metu. Paprastai ši būklė nepažeidžia akių ilgam laikui.

Tinklainės kraujagyslių spazmas

Dėl staiga susitraukusių tinklainės kraujagyslių (tai vadinama vazospazmu) trumpam sutrinka kraujotaka ir rega, dažniausiai tik vienoje akyje. Priežastimi gali būti tinklainės migrena, kraujagyslių „kalkėjimas“ ar padidėjęs kraujospūdis.

Vazospazmą gydant gali būti skiriami kraujotaką gerinantys vaistai, pavyzdžiui, aspirinas ar kalcio kanalų blokatoriai. Taip pat būtina gydyti pagrindinę priežastį, sukeliančią šią būklę.

Uždaros kampo glaukoma

Kai akies rainelė išsigaubia ir blokuoja akies skysčio nutekėjimą, akyje pavojingai padidėja spaudimas. Toks spaudimas gali lemti stiprų akies skausmą, pykinimą, neryškų trumpalaikį regėjimą ar žiedų matymą aplink šviesos šaltinius. Pažeista akis dažnai turi išsiplėtusią ir į šviesą nereaguojančią vyzdį. Be greitos medicininės pagalbos gresia negrįžtamas aklumas.

Pradinis gydymas gali apimti akių lašus arba tabletes – dažniausiai prostaglandinus ar beta adrenoblokatorius, kurie mažina spaudimą. Jei vaistai nepadeda, atliekama operacija – iridotomija. Chirurgas sukuria mažytę skylutę rainelėje, kad skystis vėl galėtų laisvai nutekėti, taip sumažinamas spaudimas akyje.

Milžininio ląstelinio arterito poveikis

Vyresniems nei 50 metų žmonėms viena iš svarbių regėjimo praradimo priežasčių – milžininis ląstelinis arteritas. Ši liga yra uždegimas kraujagyslių sienelėse, ypač galvos srityje. Simptomai: galvos skausmas, jautrus skalpas, žandikaulio skausmas, karščiavimas, silpnumas. Net ir gydant, rega dažniausiai suprastėja vienašališkai. Negydant gresia visiškas aklumas per 1–2 savaites.

Greitam gydymui dažniausiai skiriami uždegimą malšinantys vaistai (kortikosteroidai). Pajutus palengvėjimą, juos gali tekti vartoti ilgai – metus ar ilgiau. Kai kurie atvejai gydomi biologine terapija.

Retos laikino regėjimo praradimo priežastys

• Tinklainės venos okliuzija – tinklainės venos užsikimšimas paprastai susijęs su kraujagyslių ligomis, diabetu. Tai lemia skysčių kaupimąsi ar tinimą akyje. Dalis žmonių iki tol patiria trumpalaikius praregėjimo epizodus. Gydymas gali būti uždegimą mažinantys vaistai, kraujagyslių naujagymą slopinantys preparatai ar net lazerinė terapija.

• Epilepsijos priepuoliai – kai kuriems epilepsiją turintiems žmonėms priepuoliai apima smegenų žievę, atsakingą už regėjimą. Tada galima patirti trumpos trukmės regos praradimą priepuolio metu ir po jo.

• Papiledema – padidėjus spaudimui galvos viduje, išbrinksta regos nervas. Tai sukelia regos pokyčius – dvigubą matymą, neryškumą ar trumpalaikį apakimą. Dažnai pasitaiko ir galvos skausmas, pykinimas. Papiledemą gali išprovokuoti navikas, pūlinys, kraujo krešulys, infekcija ar padidėjęs kraujospūdis.

• Uhthoff fenomenas – šis sutrikimas pasitaiko tik sergant išsėtine skleroze ir yra itin retas. Didėjant kūno temperatūrai, pvz., karščiuojant, sportuojant ar besimaudant karštoje vonioje, paūmėja regos bei kiti neurologiniai simptomai. Regėjimas gali laikinai suprastėti vienoje ar abiejose akyse, lydėti silpnumas, tirpimas ar svaigulys. Gydymas orientuotas į pačios išsėtinės sklerozės valdymą ir komplikacijų prevenciją.