Lėtinė limfocitinė leukemija: prognozė ir ateities perspektyvos

Lėtine limfocitine leukemija (LLL) dažniausiai diagnozuojama vyresniems žmonėms – vidutinis ligos amžius yra apie 70 metų. Ši liga prasideda kaulų čiulpuose, kur gaminasi tam tikro tipo baltieji kraujo kūneliai – limfocitai. Baltieji kraujo kūneliai yra itin svarbi mūsų organizmo gynybos nuo infekcijų dalis, tačiau limfocitinė leukemija sutrikdo jų pusiausvyrą.

Kaip vystosi LLL

Lėtinė limfocitinė leukemija vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nesukelti jokių nemalonių pojūčių ar simptomų. Kai kuriems asmenims pirmieji simptomai išryškėja tik po kelerių metų. Pradžioje limfocitų kiekis kraujyje palaipsniui didėja, nes jų gaminama per daug, o šie netipiški limfocitai savaip keičia ir kitų kraujo kūnelių funkcionavimą.

LLL simptomai

• Padidėję limfmazgiai (kakle, pažastyse, kirkšnyse, pilve)
• Nuolatinis nuovargis ar silpnumas
• Naktinis prakaitavimas
• Karščiavimas be aiškios priežasties
• Svorio kritimas
• Skausmas ar padidėjusi blužnis
• Polinkis į dažnas infekcijas

Kas lemia šią ligą?

Nėra vienos aiškios priežasties, kodėl išsivysto LLL, tačiau tam įtakos gali turėti amžius, paveldimumas ar tam tikrų toksinų poveikis. LLL rečiau diagnozuojama jaunesniems nei 40 metų žmonėms. Vyrai serga šiek tiek dažniau nei moterys.

Diagnostikos procesas

Lėtinė limfocitinė leukemija neretai nustatoma atsitiktinai atlikus kraujo tyrimus dėl kitų priežasčių. Išskirtinis šios ligos ženklas – labai padidėjęs limfocitų kiekis kraujyje (dažniausiai – daugiau kaip 5000 limfocitų viename kubiniame milimetrui kraujo). Tyrimo metu gali būti stebima ir mažesnė nei įprasta eritrocitų bei trombocitų koncentracija.

LLL diagnozei patikslinti gydytojas dažnai vertina bendrą sveikatos būklę, atlieka fizinę apžiūrą, vertina limfmazgius bei blužnį. Papildomi tyrimai gali būti:

• Kraujo mėginio tyrimas mikroskopu
• Kaulų čiulpų biopsija (dažniau jei reikia įvertinti ligos išplitimą)
• Citogenetiniai ir molekuliniai tyrimai, nustatant chromosomines anomalijas
• Imunofenotipavimas (srautinė citometrija) – padeda aptikti specifinius žymenis limfocitų paviršiuje
• FISH metodas, leidžiantis greičiau įvertinti chromosomų pokyčius

Ligos stadijos

Specialistai naudoja kelias sistemas, kad nustatytų ligos stadiją. Dažniausiai taikoma Rai sistema, pagal kurią išskiriami penki etapai nuo 0 iki 4. Ankstyvosios stadijos kelia nedidelį pavojų, o vėlyvesnės – didesnį rizikos laipsnį.

Gydytojas vertina limfocitų kiekį, limfmazgių, kepenų bei blužnies padidėjimą, taip pat kraujo elementų – trombocitų ir eritrocitų – lygį.

Gydymo būdai

Nors šiuo metu nėra vaisto, kuris galėtų visiškai išgydyti LLL, šiuolaikiniai gydymo metodai leidžia sulėtinti ligos eigą ir stipriai pagerinti gyvenimo kokybę. Terapijos parenkamos individualiai, atsižvelgiant į ligos stadiją, amžių, gretutines ligas ir paciento poreikius.

• Stebėjimas: Pradinėse ligos stadijose, jei nėra simptomų, gali būti rekomenduojama aktyvi stebėsena be gydymo pradžios. Tokiu atveju pacientas nuolat lankosi pas gydytoją, atliekami reguliarūs kraujo tyrimai.
• Chemoterapija: Naudojami vaistai, kurie slopina vėžinių ląstelių dauginimąsi. Jie gali būti skiriami tiek gertu, tiek leidžiami į veną.
• Monokloniniai antikūnai: Tai biologiniai vaistai, kurie ima taikiniu vėžines ląsteles ir jas naikina. Dažnai taikomas derinys su chemoterapija.
• Taikinių terapija: Šiuolaikiniai vaistai, tiksliai veikiantys baltymus, atsakingus už vėžinių ląstelių išlikimą ir augimą.
• Spindulinė terapija: Retai taikoma, dažniausiai – palengvinti simptomus, kai padidėjusi blužnis ar limfmazgiai sukelia nemalonių pojūčių.
• Kaulų čiulpų arba kamieninių ląstelių transplantacija: Siūloma tais atvejais, kai liga atsinaujina ar nepavyksta kitų gydymo būdų.
• Chirurgija: Esant labai padidėjusiai blužniai, kartais rekomenduojamas jos pašalinimas.

Naujausios mokslinės kryptys

Mokslininkai ieško vis efektyvesnių gydymo būdų. Klinikiniuose tyrimuose tiriamos vakcinos, kurios paskatintų imuninę sistemą atpažinti ir naikinti vėžines ląsteles. Taip pat taikoma imuninių T ląstelių terapija (CAR-T) ar genų inžinerijos sprendimai, siekiant jaunesnių pacientų imuninę sistemą priversti aktyviau kovoti su liga.

Kol kas nė viena šių strategijų nėra įrodyta kaip visiškai išgydanti LLL, tačiau jos atveria naujus kelius ligos eigai valdyti ir išgyvenamumui ilginant.

Išgyvenamumas ir prognozė

LLL penkerių metų išgyvenamumo rodiklis šiuo metu siekia apie 87 %, o dešimtmečio – apie 65 %. Jaunesniems žmonėms ilgalaikės prognozės yra geresnės, vyresniems nei 75-eriems – išgyvenamumas sumažėja. Ligos eiga gali skirtis – vieni su ja gyvena daugiau nei dešimtmetį, kitų atveju ji progresuoja greičiau. Svarbu suprasti, kad gydymo galimybės bei išgyvenamumas nuolat gerėja.

Kasdienybė su LLL: kaip susidoroti?

Sužinojus apie ligą, daugelis gali patirti baimę ar stresą, ypač jei gydymas nepradėtas iškart ir taikoma stebėjimo taktika. Gyvenant su lėtine liga atsiranda fiziniai ir emociniai iššūkiai.

• Bendraukite su gydytoju – nebijokite klausti ir domėtis apie jūsų būklę, išsiaiškinkite gydymo galimybes bei naujoves.
• Stenkitės išlaikyti aktyvų gyvenimo būdą, rinkitės lengvą fizinę veiklą, pvz., pasivaikščiojimus ar plaukimą. Svarbus saikas – klausykite savo kūno poreikių.
• Neleiskite, kad liga taptų vienintele jūsų gyvenimo sritimi. Skirkite laiko artimiesiems, mėgstamoms veikloms.
• Pasirūpinkite savimi – pakankamai miegokite, laikykitės sveikos mitybos pagrindų, prireikus išbandykite meditaciją ar jogą.

Palaikymas iš artimųjų ir dalijimasis patirtimi su panašioje situacijoje esančiais padeda lengviau susitaikyti su liga ir išmokt su ja gyventi kasdien.

Santrauka

Lėtinė limfocitinė leukemija – lėtai progresuojanti kraujo vėžio forma, kuri daugelį metų gali nesukelti ryškių simptomų ir dažniausiai pasireiškia vyresniame amžiuje. Nors išgyvenamumas geresnis nei kitų rūšių leukemijos atveju, visiškas išgydymas šiuo metu dar nepasiekiamas, tačiau šiuolaikinė medicina leidžia džiaugtis kokybiškais metais ir efektyviai kontroliuoti ligą.