Lėtinės limfocitinės leukemijos diagnostika

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) – tai lėtai progresuojanti kraujo vėžio forma, veikianti limfocitus – tam tikro tipo baltuosius kraujo kūnelius, atsakingus už imuninę apsaugą. Dažniausiai ankstyva LLL eiga nesukelia akivaizdžių simptomų, todėl ši liga neretai pastebima tik atlikus įprastinius kraujo tyrimus.

Pradiniai ligos požymiai

Pastebėti ankstyvus LLL požymius dažnai sunku. Didelė dalis žmonių jaučiasi visiškai gerai ir nejaučia jokių negalavimų. Kai kuriems atsiranda sunkiai apibrėžiamų ar lengvų simptomų, kurie gali būti susiję ir su kitais sutrikimais. Tai gali būti nuovargis, dažnesnės infekcijos, limfmazgių padidėjimas, nemalonus spaudimas ar pilnumo jausmas pilvo srityje. Taip pat gali pasireikšti odos kraujosruvos ar kraujavimas, pakilusi temperatūra, šaltkrėtis, netikėtas svorio kritimas ar gausus prakaitavimas naktimis. Visgi dažniausiai pradinio ištyrimo metu jokių akivaizdžių simptomų nebūna.

Kas vyksta per gydytojo apžiūrą?

Ligonio apžiūros metu gydytojas domisi bendra sveikata, gretutiniais susirgimais, šeimos ligų istorija ir LLL rizikos veiksniais. Gydytojas teiraujas, ar pastebite minėtus simptomus, nuo kada ir kaip keitėsi savijauta. Išsamiai apžiūrimi limfmazgiai, ieškoma padidėjusių ar skausmingų vietų, vertinamas pilvo srities organų padidėjimas ar kiti galimi kraujo ligų požymiai.

Savarankiškas tikrinimas

Namuose patikimai nustatyti LLL nėra galimybės. Daug pacientų nežino, kad serga šia liga, kol gydytojai neįtaria jos atlikę bendrąjį kraujo tyrimą arba nepradėjus tirti dėl kitų sveikatos nusiskundimų.

Tyrimai ir išsamus ištyrimas

Jeigu įtariama LLL, skiriama keletas svarbių kraujo ir kitų tyrimų. Pirmiausia atliekamas bendras kraujo tyrimas. Jei rezultatai rodo padidėjusį limfocitų kiekį, anemiją (mažą eritrocitų kiekį), sumažėjusį trombocitų skaičių ar pakitusias limfocitų formas (pvz., matomi tepinėliai „susiliejusios ląstelės“), rekomenduojama detalesnė analizė.

• Limfocitų pažeidimą ir onkologinio proceso buvimą padeda atskleisti kraujo tepinėlių ištyrimas.
• Imunofenotipavimas (srautinė citometrija) leidžia tiksliai nustatyti pažeistų limfocitų savybes ir patvirtinti diagnozę.
• Sunkesniais atvejais ar norint įvertinti ligos išplitimą atliekama kaulų čiulpų punkcija arba biopsija – speciali adata paimamas nedidelis čiulpų pavyzdys ir tiriamas laboratorijoje.
• Gali būti taikomi genetiniai tyrimai – jie padeda nustatyti chromosomų pokyčius, kurie gali turėti įtakos gydymo pasirinkimui bei prognozei.
• Retais atvejais papildomai atliekama limfmazgio biopsija arba nugaros smegenų skysčio paėmimas, jei kyla įtarimas, kad liga išplitusi į centrinę nervų sistemą.

Vaizdiniai tyrimai

Nors vaizdiniai tyrimai kaip diagnostinis žingsnis naudojami retai, jie padeda išsiaiškinti ar vėžys išplitęs, įvertinti limfmazgių, kepenų, blužnies dydį ir kt. Kompiuterinė tomografija leidžia pamatyti, ar limfmazgiai nepadidėję ir ar vėžys nepaveikė kitų organų. Kartais prireikia magnetinio rezonanso tyrimo, jei reikia atmesti galimą ligos išplitimą į nervų sistemą. Ultragarso tyrimas taip pat gali padėti aptikti padidėjusius organus ar limfmazgius.

Kuo LLL gali būti supainiota?

Daug kraujo ligų sukelia labai panašius simptomus, todėl skiriant LLL, gydytojai atsargiai atskiria šią ligą nuo kitų sutrikimų:

• Mažakraujystė (anemija)
• Kitos leukemijos rūšys
• Limfomos
• Hepatitas B ar C, ŽIV infekcija
• Mielodisplastiniai sindromai (kaulų čiulpų susirgimai)

Diagnozės patvirtinimas ir numatomas gydymo kelias

Lėtinės limfocitinės leukemijos nustatymas prasideda nuo detalaus pokalbio ir apžiūros. Toliau gydytojai skiria kraujo tyrimus, prireikus – kaulų čiulpų bei genetinius testus. Kartais vaizdiniai tyrimai naudojami ligos išplitimui ar gydymo efektyvumui vertinti.

Nors laukimas ir nežinia gali kelti nerimą, svarbu žinoti: ši vėžio forma dažniausiai progresuoja lėtai, o šiuolaikinė medicina turi įvairių priemonių jai valdyti. Diagnozavus LLL, gydytojas padeda parinkti efektyviausią gydymo strategiją pagal individualią situaciją.