Lėtinės limfocitinės leukemijos simptomai

Lėtinė limfocitinė leukemija (LLL) – tai kraujo vėžio rūšis, kuri dažniausiai vystosi lėtai ir ilgą laiką gali nepasireikšti jokiais simptomais. Daugelis požymių primena kitų ligų ar sutrikimų simptomus, todėl dažnai LLL nustatoma netikėtai, atliekant įprastus kraujo tyrimus.

Būdingi simptomai

LLL vystosi iš limfocitų – baltųjų kraujo kūnelių, gaminamų kaulų čiulpuose. Vėžinės ląstelės pradeda kauptis kraujyje, bet pradinėse stadijose liga dažniausiai nesukelia jokių pastebimų nusiskundimų, todėl daugelis žmonių ilgą laiką jaučiasi visiškai sveiki.

Dažniausi LLL simptomai, ypač kai liga jau būna pažengusi, yra šie:

• Nepaaaiškinamas nuovargis ir silpnumas
• Karščiavimas bei šaltkrėtis
• Gausus prakaitavimas naktį
• Kūno svorio kritimas be aiškios priežasties
• Padidėję limfmazgiai
• Pilnumo jausmas pilve – jį gali sukelti padidėjusi blužnis ar kepenys

Vertėtų paminėti, kad šie simptomai būdingi ir daugeliui kitų, neretai nekenksmingų ligų. Anemija, uždegimai bei sunkų kraujavimą ir mėlynes gali sukelti nepakankama kaulų čiulpų gamyba raudonųjų kraujo kūnelių, trombocitų ir kitų kraujo ląstelių, ko dažnai pasitaiko sergant LLL. Taip sumažėja organizmo atsparumas infekcijoms ir suprastėja krešėjimas.

Retesni požymiai

Kartais LLL gali vystytis sparčiau, ir simptomai pastebimi jau ankstyvoje ligos stadijoje. Kaip stipriai liga pasireikš, priklauso nuo kiekvieno žmogaus individualiai.

Moksliniai tyrimai rodo, kad jei šeimos narys buvo sirgęs šia liga, rizika susirgti šiek tiek padidėja, tačiau apskritai ji nėra didelė. Net turint rizikos veiksnių, liga nebūtinai išsivystys.

Pavojai ir komplikacijos

LLL dažniausiai nustatoma vyresniems nei 50 metų asmenims, o jaunesniems nei 30 metų tai – labai retas atvejis, todėl apie vaikų ar jaunų žmonių ligos eigą duomenų beveik nėra.

Nors ši leukemijos forma yra viena dažniausių suaugusiesiems, nėštumo metu ji reta. Vis dėlto, jei liga išsivysto besilaukiančiai moteriai, tam tikri simptomai gali lemti nėštumo komplikacijas. Susilpnėjusi imuninė sistema nėštumo metu padidina infekcijų riziką.

Kada svarbu kreiptis į gydytoją?

Daugelį LLL požymių lengva supainioti su kitų ligų ar paprasto pervargimo simptomais. Dažnai liga nustatoma tik tuomet, kai profilaktinių kraujo tyrimų metu randami pakitę leukocitų kiekiai.

Jei jaučiate neįprastą nuovargį, dažnai sergate arba pastebite kitus minėtus simptomus, svarbu pasikalbėti su savo gydytoju. Itin svarbu neatidėlioti, jei pasireiškia stiprūs požymiai, tokie kaip aukšta temperatūra ar dažnos infekcijos.

Kaip nustatoma LLL?

Ši liga dažniausiai įtariama tada, kai įprastoje kraujo tyrimų analizėje nustatomas padidėjęs baltųjų kraujo kūnelių kiekis. Siekiant tiksliai diagnozuoti LLL, gydytojai gali paskirti išsamesnius tyrimus:

• Papildomi kraujo tyrimai
• Ląstelių savybių analizė (citometrija) iš kraujo ar kaulų čiulpų
• Genetinių pakitimų nustatymas
• Vaizdiniai tyrimai
• Kaulų čiulpų mėginio paėmimas ir ištyrimas laboratorijoje

Santrauka

Lėtinė limfocitinė leukemija – tai vėžys, kuris prasideda kaulų čiulpuose ir ilgą laiką gali nesukelti jokių specifinių pojūčių. Sutrinka kraujo ląstelių gamyba, kyla anemija, dažniau pasireiškia infekcijos, padidėja mėlynių ir kraujavimo pavojus.

Tarp kitų dažnų simptomų – nuovargis, silpnumas, karščiavimas, netikėtas svorio sumažėjimas, prakaitavimas, limfmazgių padidėjimas ir pilnumo jausmas pilve. Kai liga progresuoja, požymiai tampa ryškesni.

Daugelis LLL sergančių asmenų ilgą laiką gali nesuprasti, kad serga, nes specifinių simptomų nėra. Kartais nuovargis, silpnumas ar užsitęsęs atsigavimas po ligų gali paskatinti pasikonsultuoti su gydytoju. Tokiu atveju jis paskirs atitinkamus tyrimus ir nustatys tikslią diagnozę.