Liežuvio vėžys: priežastys, simptomai, gydymas ir prevencija
Sužinosite
Liežuvio vėžys – tai viena iš burnos vėžio rūšių, atsirandanti tuomet, kai ląstelės pradeda nekontroliuojamai augti ir formuoja naviką. Ši diagnozė dažniausiai nustatoma vyresnio amžiaus žmonėms, o vaikams pasitaiko itin retai.
Liežuvio vėžio rūšys
Yra dvi pagrindinės liežuvio vėžio formos. Pirmoji – vadinama burnos liežuvio vėžiu – paveikia tą liežuvio dalį, kurią galima iškišti iš burnos. Antroji vystosi liežuvio pagrinde, kur jis jungiasi su ryklė, ir dažnai diagnozuojama jau išplitusi į kaklo limfmazgius. Ši vėžio rūšis gali ilgą laiką nesukelti jokių akivaizdžių simptomų.
Galimi simptomai
Vienas ankstyviausių ženklų – nepraeinanti baltos ar raudonos spalvos dėmė, gumbelis arba opa ant liežuvio šono. Kiti požymiai gali būti:
- Skausmas liežuvyje ar jo aplinkoje
- Balso pokyčiai, užkimimas
- Sunkumas ryti, kramtyti ar judinti žandikaulį ir liežuvį
- Netekęs jautrumas liežuvyje ar burnoje
- Patinęs žandikaulis
- Nuolatinis gerklės perštėjimas
- Jaumas, kad kažkas užstrigo gerklėje
- Padidėję kaklo limfmazgiai
- Kraujavimas burnoje
- Nuolatinis svorio kritimas
- Skausmas ausyje
- Gumbas burnos ar kaklo gale
Jei žaizda ar opa burnoje ar liežuvyje per dvi savaites neužgyja, svarbu kreiptis į gydytoją. Nerimą keliančius pakitimus gali pastebėti ir odontologas įprastinės apžiūros metu.
Liežuvio vėžio priežastys
Pagrindinis rizikos veiksnys, ypač liežuvio pagrindo srityje, yra tam tikri žmogaus papilomos viruso (ŽPV) tipai. Šis virusas dažnai perduodamas lytiniu keliu ir žinomas kaip dažniausia lytiškai plintanti infekcija. Be ŽPV, liežuvio vėžio tikimybę didina:
- Tabako vartojimas
- Alkoholio vartojimas
- Aštrūs ar nelygūs dantys
- Prasta burnos higiena
- Betelės kramtymas (kai kuriose Azijos šalyse)
- Asmeninė onkologinių ligų istorija
- Nesubalansuota mityba
Genetiniai veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Dažniau serga vyrai, vyresni nei 45 metų asmenys bei tie, kurių imunitetas susilpnėjęs.
Kaip nustatomas liežuvio vėžys
Diagnozavimo procesas prasideda nuo gydytojo apžiūros ir klausimų apie jūsų simptomus. Norint tiksliai nustatyti ligą, taikomi šie tyrimai:
- Vaizdo tyrimai. Gali būti atliekami rentgeno, kompiuterinės arba magnetinio rezonanso tomografijos, pozitronų emisijos tomografijos tyrimai – jie padeda tiksliau nustatyti naviko vietą ir dydį. Kai kuriais atvejais skiriamas bario kontrastinis rentgenas, kuris leidžia lengviau pamatyti pakitimus.
-
Biopsija. Siekiant ištirti naviko audinį, iš imamos mėginys. Audinys gali būti paimamas įvairiais būdais:
- Spec. šepetėliu nuvalant gleivinės ląsteles
- Chirurginiu būdu išpjaunant mažą gleivinės dalį
- Endoskopinis tyrimas, kai pro nosį į gerklę įkišama plona, šviesą ir kamerą turinti vamzdelis, kad būtų galima įvertinti, ar vėžys išplitęs toliau
Stadijos nustatymas
Diagnozė leidžia įvertinti ne tik naviko buvimo vietą, bet ir nustatyti vėžio stadiją. Tai padeda suprasti, kokio rimtumo yra liga, kiek ji pažengusi ir kaip geriausiai ją gydyti. Vertinimui dažniausiai naudojama TNM sistema, kurioje:
- T nurodo pagrindinio naviko dydį
- N – ar yra pažeisti limfmazgiai
- M – ar vėžys išplitęs į kitus organus
Kiekvienas parametras papildomai žymimas skaičiais, suteikiančiais daugiau informacijos apie ligos išplitimą ir agresyvumą.
Gydymo galimybės
Kokį gydymo būdą pasirinkti, priklauso nuo naviko vietos ir dydžio. Pagrindiniai metodai gali būti derinami:
- Chirurginis gydymas. Operacijos metu (glossektomija) pašalinama visa arba dalis liežuvio, priklausomai nuo naviko dydžio. Jei navikas išplitęs, šalinami ir aplinkiniai audiniai bei limfmazgiai. Po operacijos gali būti reikalinga reabilitacija, kalbos ir rijimo funkcijų atkūrimas.
- Rekonstrukcinė chirurgija. Jei pašalinama didelė burnos ar veido dalis, operacijos metu naudojami kitų kūno sričių audiniai ar kaulas, siekiant atkurti funkciją ir išvaizdą.
- Spindulinė terapija. Tai gydymas stipriais energijos spinduliais, kurie naikina naviko ląsteles.
- Gydymas vaistais (chemoterapija). Skiriami vaistai prieš arba po operacijos, kad sulėtintų vėžio augimą ar sunaikintų likusias vėžines ląsteles.
- Taikinių terapija. Naudojami vaistai, nukreipti prieš specifinius chemikalus vėžinėse ląstelėse.
- Imunoterapija. Stiprina organizmo imuninę sistemą, kad ši atpažintų ir sunaikintų naviko ląsteles. Dažniausiai taikoma pažengusiam ar grįžusiam vėžiui.
Po gydymo būtinos reguliarios apžiūros, kad būtų laiku pastebėti ligos atsinaujinimo požymiai.
Ar liežuvio vėžys išgydomas?
Anksti pastebėtas ir pradėtas gydyti liežuvio vėžys suteikia geriausias galimybes pasveikti. Penkerių metų išgyvenamumo rodiklis siekia apie 70 %, tačiau kiekvienu atveju tikslumas priklauso nuo stadijos ir individualių veiksnių.
Galimos gydymo komplikacijos
Po chirurgijos
- Kraujavimas
- Infekcijos
- Neteisingų kanalų tarp burnos ir odos susiformavimas
- Kalbos sutrikimai
- Rijimo sunkumai
- Skausmas, ypač valgant
Po spindulinės terapijos
- Burnos ir virškinamojo trakto gleivinės uždegimas
- Odos pažeidimai ar bakterinės infekcijos
- Pakitęs skonio pojūtis
- Nuolatinė burnos sausmė
- Audinių sukietėjimas (fibrozė)
- Nervų pažeidimai burnoje
- Žandikaulio kaulo žūtis
- Skydliaukės funkcijos sumažėjimas
Po chemoterapijos
- Infekcijos rizika
- Pablogėjusi burnos gleivinės būklė
- Seilių liaukų sutrikimai
- Skausmas
- Pakitęs skonio suvokimas
- Dehidratacija
- Mitybos sutrikimai
Profilaktika ir savipriežiūra
Kai kuriais atvejais vėžys liežuvio pagrinde siejamas su ŽPV infekcija, todėl svarbų vaidmenį gali atlikti vakcinacija nuo šio viruso. Apsisaugojimui taip pat naudinga:
- Pasiskiepyti nuo ŽPV pagal gydytojo rekomendacijas
- Seksualiai aktyviems – saugus elgesys
- Nevartoti tabako gaminių
- Atsisakyti betelės kramtymo
- Riboti alkoholio vartojimą
- Rūpintis dantų ir dantenų higiena
Ką verta žinoti
Susidūrus su rimta liga, svarbu nebijoti klausti gydytojo apie diagnozę ar gydymo būdus, pasidalinti savo išgyvenimais artimųjų rate. Jų palaikymas ir atviras pokalbis su specialistais ar emocinę paramą teikiančiais žmonėmis gali labai padėti įveikti šį iššūkį – tiek psichologiškai, tiek praktiškai.