Lytinių santykių metu be ejakuliacijos: ŽIV rizika

Lytinis aktas be ejakuliacijos šiek tiek mažina ŽIV perdavimo riziką, tačiau viso pavojaus nepašalina. Taip yra todėl, kad viruso gali būti ir prejakuliaciniame skystyje – net jei sperma neišsiskiria, rizika išlieka.

Skirtingos lytinio akto rūšys ir jų rizika dėl ŽIV

Didžioji dauguma žino, kad ŽIV dažniausiai plinta per lytinius santykius. Tačiau rizikos lygis priklauso nuo to, kokio pobūdžio seksas vyksta. Pavyzdžiui, pasyvus analinis seksas yra pavojingesnis nei pasyvus vaginalinis seksas, o burnos santykių rizika yra mažiausia.

Kuo pavojingas prejakuliacinis skystis?

Užsikrėtimas ŽIV įvyksta tik tada, kai žmogus patenka į sąlytį su tam tikrais infekuoto asmens kūno skysčiais. Prie tokių skysčių priskiriamos:

• analinės išskyros
• kraujas
• motinos pienas
• sperma
• makšties skystis

Nors nutraukiant lytinį aktą prieš ejakuliaciją rizika sumažėja, jos visiškai išvengti nepavyks, nes prejakuliaciniame skystyje (“pre-cum”) taip pat gali būti didelis ŽIV kiekis. Infekuotas žmogus prejakuliaciniame skystyje dažnai turi tiek pat viruso, kiek yra spermoje – todėl net atsargumas ir ištraukimas iki ejakuliacijos nevisada padės išvengti užsikrėtimo.

Ar galima užsikrėsti ŽIV po vieno karto?

Galimybė užsikrėsti po vieno kontakto egzistuoja, tačiau ji priklauso nuo daugelio veiksnių – kokio tipo buvo kontaktas ir kokie kiti rizikos veiksniai.

Kas didina riziką?

• Prejakuliacinio skysčio kiekis gali būti labai nevienodas: vieniems išsiskiria vos keli lašai, kitiems – net iki 5 ml ar daugiau, ypač po ilgesnio susilaikymo nuo sekso.
• Nevartojant vaistų nuo ŽIV, organizme paprastai būna didelis viruso kiekis, o tai padidina užkrečiamumą ir per prejakuliacinį skystį.
• Analinis seksas dar pavojingesnis dėl to, kad tiesiosios žarnos gleivinė plona, lengvai pažeidžiama, joje gausu tų imuninių ląstelių, į kurias taikosi ŽIV. Net menkas kiekis užkrečiamo skysčio čia padidina tikimybę užsikrėsti.
• Kitos lytiškai plintančios infekcijos, pavyzdžiui, sifilis, gonorėja ar pūslelinė, taip pat stipriai didina riziką. Jos gali sudaryti žaizdeles, pro kurias virusui lengviau patekti, arba sukelti uždegimą, kuris pritraukia imunines ląsteles – potencialius viruso taikinius.
• Lytinės infekcijos paskatina ir vadinamąjį viruso „išsiskyrimą“: dėl uždegimo ŽIV sparčiau dauginasi lytinių organų audiniuose ir daugiau viruso patenka į spermos bei prejakuliacinį skystį. Net ir jei kraujyje viruso kiekis yra minimalus, jo gali būti šiuose kūno skysčiuose.

Vadinasi, net jei prejakuliacinio skysčio kiekis yra mažesnis nei spermos, kai kurios aplinkybės – didelis viruso kiekis, kitos infekcijos ar analinis seksas – riziką žymiai padidina.

Ar „nutrauktas lytinis aktas“ gali apsaugoti?

Nėra aiškios ribos, kiek prejakuliacinio skysčio reikia užsikrėtimui, todėl lytinių santykių nutraukimas laiku yra nepatikima apsauga nuo ŽIV. Atliekant lytinį aktą be prezervatyvo, pavojus lieka nors kiek sumažėja: tyrimai rodo, kad analinis seksas su ejakuliacija be prezervatyvo sukelia maždaug dvigubai didesnę riziką nei lytinis aktas be ejakuliacijos, tačiau abiem atvejais rizikos išlikti negalima paneigti.

Kaip sumažinti ŽIV riziką?

• Nesant ŽIV infekcijos, verta apsvarstyti priešekspozicinę profilaktiką (PrEP): tai kasdien vartojama tabletė arba injekcija kas du mėnesius, kuri žymiai sumažina riziką užsikrėsti virusu.
• Tiems, kurie serga, antiretrovirusinis gydymas padeda sumažinti viruso kiekį iki nepastebimo lygio ir visiškai apsaugo partnerį nuo užkrato.

Nuolat nenaudojant prezervatyvų ar kitų barjerinių apsaugų, svarbu pasinaudoti kitais moderniais profilaktikos būdais: PrEP neinfekuotiems ar nuolatinis gydymas užsikrėtusiems.

Ką daryti įtariant galimą užsikrėtimą?

Jei manote, kad galėjote užsikrėsti ŽIV, nelaukite – kuo greičiau kreipkitės į gydymo įstaigą ir paprašykite paskyrimo pogreitinei profilaktikai (PEP). Tai vaistų kursas, kuris turi būti pradėtas ne vėliau kaip per 72 valandas, o geriausia – per 48 valandas po rizikingo įvykio. Prieš pradedant gydymą atliekamas spartus ŽIV testas, o vėliau patikrinama, ar infekcija buvo išvengta.

Svarbiausi patarimai, kaip išvengti ŽIV

• Turėkite kuo mažiau lytinių partnerių.
• Visada naudokite prezervatyvus (išorinius arba vidinius) lytinių santykių metu.
• Niekada nesidalinkite adatomis.
• Jei sergate ŽIV, vartokite paskirtus vaistus tiksliai pagal nurodymus, kad viruso kiekis liktų nepastebimas.
• Partneris, neturintis viruso, gali pradėti PrEP profilaktiką.

Kaip gydomas ŽIV?

Esant ŽIV, skiriamas tęstinis antiretrovirusinis gydymas. Taip pat svarbūs sveiki gyvenimo įpročiai: mesti rūkyti, sveikai maitintis, sportuoti, reguliariai tikrintis sveikatą. Visa tai stiprina organizmą ir padeda išvengti kitų infekcijų.

ŽIV simptomai – kaip jie kinta?

• Pirma fazė (ūminė infekcija): dažni požymiai – karščiavimas, prakaitavimas naktimis, gerklės skausmas, galvos skausmas, nuovargis, padidėję limfmazgiai.
• Antra fazė (lėtinė): gali trūkti ryškių simptomų, dauguma žmonių jaučiasi visiškai gerai.
• Trečia fazė (AIDS): išryškėja išsekimas, stiprus silpnumas, demencija, pasireiškia sunkios, gyvybei pavojingos infekcijos.