Maisto alergija ir netoleravimas: priežastys, simptomai, gydymas

Ar fizinis aktyvumas gali sukelti alerginę reakciją į tam tikrą maistą? Taip, jei žmogus turi fizinio krūvio sukeliamą maisto alergiją. Tokiu atveju vien tik suvalgyti alergeną paprastai nepakanka – simptomai pasireiškia tik tada, kai vėliau atliekama fizinė veikla. Pakilus kūno temperatūrai, gali prasidėti niežulys, lengvas galvos svaigimas, išbėrimas ar net anafilaksija.

Siekiant išvengti nemalonių reakcijų, rekomenduojama tą maistą neragauti likus kelioms valandoms iki treniruotės ar kitos intensyvios veiklos.

Maisto alergija ar kas kita?

Dažnai simptomai, panašūs į alerginę reakciją, iš tiesų gali būti sukelti kitų veiksnių. Skirtingų sveikatos būklių ar netgi maisto netoleravimo požymiai gali būti klaidingai palaikyti alergija tam tikram produktui. Norint tiksliai nustatyti priežastį, gydytojai atsižvelgia į įvairias galimas diagnozes. Pagrindinės būklės, kurias būtina atmesti:

• Maisto apsinuodijimas
• Per didelis histamino kiekis maiste
• Maisto priedų, tokių kaip sulfitai, glutamatas ar dažikliai, poveikis
• Laktozės arba glitimo netoleravimas
• Kitos virškinimo ligos
• Psichologiniai veiksniai

Dažnos reakcijų klaidos

Suvalgius užteršto maisto, ypač žuvies ar mėsos, gali pasireikšti stiprus apsinuodijimas, kuris kartais klaidingai vadinamas alergija. Tuo tarpu sūriuose, žuvyje ir vyne gali susidaryti daug histamino. Nevietoje laikytos žuvies, ypač tuno ir skumbrės, ar net tam tikrų sūrių vartojimas gali sukelti histamino perteklių – simptomai primena alergiją.

Sulfitai susidaro natūraliai fermentuojant vyną, jų dedama ir į kitus produktus siekiant išlaikyti šviežumą. Didelis sulfitų kiekis ypač pavojingas žmonėms, sergantiems sunkiomis astmos formomis – valgant šiomis medžiagomis apdorotą produktą, gali sudirgti kvėpavimo takai.

Glutamatas natūraliai yra tokiuose produktuose kaip pomidorai, sūris, grybai, dažnai naudojamas skonio stiprinimui. Jo perteklius kai kuriais atvejais sukelia kraujospūdžio pokyčius, galvos skausmą, nemalonius pojūčius veide.

Nuo netoleravimo iki ligų

Laktozės netoleravimas – dažniausiai pasitaikanti netoleravimo rūšis, kuri atsiranda dėl fermento trūkumo žarnyne. Negalint virškinti laktozės, pradeda veikti bakterijos ir atsiranda pilvo pūtimas, skausmai bei viduriavimas. Panašūs simptomai gali būti ir jautrumo glitimui atveju, bet tai nėra lygu celiakijai – pastarajai būdingas imuninės sistemos atsakas, o paprastas netoleravimas siejasi tik su virškinimu.

Kai kurios sunkesnės virškinimo sistemos ligos, tokios kaip opos ar virškinamojo trakto vėžys, taip pat gali imituoti alergines reakcijas: po valgio pasireiškia pilvo skausmai, viduriavimas ar vėmimas.

Psichologinės priežastys – dar vienas galimas veiksnys. Jei vaikystėje nemaloni patirtis buvo susieta su konkretaus maisto ragavimu, vėliau net ir suaugus lėkštėje atsidūrus tam produktui gali atsirasti stiprūs pojūčiai, neparemti realios alergijos.

Kaip nustatoma maisto alergija?

Norint ištirti ar žmogus iš tiesų turi maisto alergiją, gydytojas paprastai pradeda nuo išsamios apklausos. Jam svarbu žinoti:

• Ar reakcija pasireiškė per valandą po valgymo?
• Ar dar kas nors iš aplinkinių prastai pasijuto?
• Kiek maisto buvo suvalgyta prieš atsirandant simptomams?
• Kaip maistas buvo ruošiamas – termiškai apdorotas ar žalias?
• Ar kartu valgyta dar kažkas?
• Ar buvo bandoma gydytis vaistais? Ar tai padėjo?
• Ar simptomai kartojasi kas kartą valgant tą patį produktą?

Tokia informacija leidžia atskirti alergiją nuo kitų galimų priežasčių. Kartais paprastas maisto dienoraštis, fiksuojantis vartotą maistą ir pastebėtus simptomus, padeda išsiaiškinti galimus dėsningumus.

Kitas žingsnis – eliminacinė dieta, kai tam tikrą laiką atsisakoma įtariamo produkto (pavyzdžiui, kiaušinių). Jei simptomai išnyksta, o vėliau sugrįžus prie to maisto – vėl pasireiškia, tikėtina, kad problema susijusi su alergija.

Alergijos tyrimai

Dažniausiai naudojamas alergijos tyrimo būdas – odos dūrio mėginys. Ant dilbio ar nugaros užlašinamas alergenų tirpalas, o per jį adata įduriama į odą. Jei oda parausta ar patinsta – yra jautrumas šiai medžiagai. Vis dėlto, vien šio testo neužtenka, nes žmogus gali turėti teigiamą reakciją odoje, tačiau realiai valgydamas maistą simptomų nejausti. Dėl to tikros alergijos diagnozė patvirtinama tik tuomet, kai sutampa odos testo rezultatai ir realūs pojūčiai suvalgius produktą.

Žmonėms, kuriuos alergija paveikia ypač stipriai arba kurie serga sunkiomis odos ligomis, kaip stipri egzema, vietoje odos testų taikomi kraujo mėginiai (pvz., IgE tyrimai). Šie tyrimai brangesni, o rezultato dažnai tenka laukti ilgiau, tačiau juos galima atlikti net esant stipresnės alergijos rizikai.

Dar vienas metodas – provokacinis arba „maitinimo“ bandymas. Prižiūrint gydytojui, žmogus palaipsniui valgo didėjančias įtariamo alergeno porcijas, kol pasireiškia reakcija arba suvalgoma pakankama kiekio porcija be jokių simptomų. Ypatingu atveju atliekamas dvigubai aklas testas, kai nei žmogus, nei gydytojas nežino, ar maiste yra įtariamo alergeno – toks testavimas reikalingas tuomet, kai abejojama dėl realios alergijos priežasties.

Svarbu žinoti, kad žmonėms, kuriems pasireiškia sunkios gyvybei pavojingos reakcijos, šie metodai gali būti pernelyg rizikingi. Be to, tokie testai sudėtingi, kai įtariama alergija keliems produktams vienu metu.

Nepatvirtinti diagnostikos būdai

Kai kurios maisto alergijų nustatymo metodikos nėra patikimos:

• Citotoksinio poveikio tyrimas – alergenas dedamas į žmogaus kraują ir stebima, ar žūsta leukocitai. Šis tyrimas nėra moksliškai pagrįstas.
• Provokacinis testas po liežuviu arba į odą leidžiant alergeno – šie būdai nepatvirtinti kaip veiksmingi maisto alergijos nustatymui.
• Imuninių kompleksų tyrimas – matuojamas tam tikrų antikūnų ir alergenų jungčių kiekis kraujyje, tačiau šių junginių natūraliai aptinkama visų žmonių organizmuose.
• IgG klasių nustatymas – šis kraujo tyrimas atspindi natūralią organizmo apsaugą ir nėra skirtas alergijai diagnozuoti.

Kaip valdyti maisto alergiją?

Efektyviausias būdas išvengti alergijos simptomų – vengti sukeliančių produktų. Kai kuriems žmonėms pakanka vengti vos pėdsakų alergenų (pvz., žemės riešutų), o mažesnio jautrumo asmenys gali nepatirti reakcijos dėl nedidelių kiekių.

Identifikavus alergiją, būtina atidžiai tikrinti sudėtinių dalių sąrašą – alergenas dažnai gali būti paslėptas ten, kur nesitikėsite, pavyzdžiui, žemės riešutai naudojami baltymams papildyti, kiaušiniai – kai kurių padažų gamyboje. Valgant kavinėse ar restoranų patiekalus svarbu pasiteirauti, kas sudaro patiekalą ar naudojama virtuvėje.

Nors ir labai atsargiai elgiantis, pasitaiko netyčinių klaidų. Stiprias alergijas turintys žmonės turėtų nešioti informacinę apyrankę ar pakabuką ir visada turėti dvi adrenalino injekcijas. Esant menkiausiems simptomams, svarbu jas panaudoti ir kuo greičiau kreiptis pagalbos.

Vaikams, kuriuos prižiūri tėvai ar auklėtojai, būtina užtikrinti, kad visi rūpintųsi alergeno vengimu ir žinotų veiksmų planą, jei netyčia alergenas visgi būtų suvartotas. Tam tikrais atvejais gydytojas gali skirti naujas desensibilizacijos priemones, kurios padeda sumažinti sunkių reakcijų tikimybę, tačiau jos neskiriamos visiems ir neleidžia visiškai grįžti prie buvusio gyvenimo būdo.

Vaistų galimybės

Daugelį nenumatytų ar ne tokių stiprių alergijos simptomų gali padėti sumažinti vaistai:

• Antihistamininiai vaistai – tinka virškinimo negalavimams, bėrimams, slogai, čiauduliui
• Bronchodiliatoriai – palengvina kvėpavimo sunkumus ar simptomus, primenančius astmą

Vis dėlto šie vaistai negali užkirsti kelio alerginei reakcijai, jeigu jų pavartojama prieš valgant alergeną.

Tyrinėjami bei tobulinami ir nauji gydymo būdai – pavyzdžiui, specialios alergeno dozės (imunoterapija), kai organizmas palaipsniui pratina prie mažų alergeno kiekių. Tačiau iki šiol tokie metodai dar nėra tapę pagrindiniu gydymo standartu.

Naujausi tyrimai parodė, kad kai kuriems ypač jauniems vaikams galima sukelti dalinį atsparumą žemės riešutų alergenui, tačiau visiškai išgydyti alergiją imunoterapija pavyksta tik labai retai.

Vaikų ir kūdikių maisto alergijos

Jautrumas pieno ar sojų baltymams labai dažnai pasireiškia kūdikiams ir mažiems vaikams. Dėl ne iki galo susiformavusios imuninės ir virškinimo sistemos reakcija pasireiškia dažniau: ne visada pasireiškia klasikiniai bėrimai ar dusulio priepuoliai – dažniau pasitaiko pilvo diegliai, prasta vaikiuko savijauta ar net kraujo priemaišos išmatose.

Šiais atvejais gydytojas dažnai keičia mitybą – paša­lina karvės pieno mišinius ir pereina prie sojos ar kito pieno pakaitalo. Dažnai tokia alergija išnyksta per keletą metų. Patartina kūdikius pirmuosius 4–6 mėnesius maitinti tik motinos pienu, tačiau nėra įrodymų, kad tai užkirstų kelią alergijų vystymuisi ateityje. Taip pat specialistai nesiūlo nėščiosioms riboti savo raciono ar rinktis sojų mišinukus prevencijai.

Ne viskas, kas nemalonu, yra alergija

Vertėtų prisiminti, kad daugybė įvairių negalavimų, kaip migrena, sąnarių skausmai ar nuovargis, nėra susiję su maisto alergijomis – nors kai kas mano kitaip. Pavyzdžiui, istaminas vyne ar fermentiniame maiste gali kartais sukelti migreną, tačiau alergija čia nekalta. Reumatoidinis artritas ir osteoartritas taip pat nėra susiję su mityba. Maisto alergijos nesukelia ir „nuovargio dėl įtampos“ sindromo ar kitų nepaaiškinamų nusiskundimų.

Nors vaikų hiperaktyvumas kartais siejamas su maisto priedais, stiprūs elgesio pokyčiai patvirtinami gana retai ir dažniausiai pasireiškia tik vartojant didelį kiekį priedų. Tiesa, esant dažnoms alerginėms reakcijoms arba vaistų nuo alergijos vartojimui, vaiko elgesys gali šiek tiek pasikeisti – vaikai gali tapti nervingesni arba mieguistesni.