Marihuanos rūkymas ir plaučių ligos

Rūkymas marihuanos daro nemažą poveikį plaučių sveikatai. Ilgainiui jis gali lemti kvėpavimo sutrikimus, panašius į tuos, kuriuos sukelia rūkant cigaretes. Kuo dažniau ir daugiau žmogus rūko marihuaną, tuo didesnė kvėpavimo sistemos pažeidimų rizika.

Poveikis kvėpavimo sistemai

Marihuanos dūmų įkvėpimas gali sukelti įvairias kvėpavimo sistemos problemas. Tipiški simptomai – dusulys, švokštimas, kosulys su skrepliais ir greitas nuovargis judant. Šie požymiai ypač išryškėja intensyviau fizinei veiklai.

Reguliariai rūkant marihuaną, plaučių struktūra gali negrįžtamai pakisti. Dažniausi ilgalaikio rūkymo padariniai apima tokias ligas kaip:

• Emfizema – oro pūslelių (alveolių) suirimas, dėl kurio plaučiuose susiformuoja didelės oro sankaupos, vadinamos bulomis. Plyšus šioms buloms, gali įvykti plaučio griūtis.
• Bronchitas – tiek trumpalaikė, tiek užsitęsusi kvėpavimo takų uždegimo forma, pasireiškianti kosuliu ir skrepliais. Uždegimas tampa lėtinis, jei marihuana rūkom per ilgas laiko tarpas.

Šios plaučių ligos gali įgyti lėtinį pobūdį ir ženkliai apsunkinti kasdienį kvėpavimą. Be to, dūmuose esančios cheminės medžiagos naikina apsaugines kvėpavimo takų blakstienėles, todėl dažniau pasitaiko kvėpavimo takų infekcijų – kartu su karščiavimu, sumažėjusiu apetitu ar svorio kritimu.

Pasikartojančių infekcijų rizika

Žmonės, jau turintys lėtinių plaučių ligų, pavyzdžiui, lėtinę obstrukcinę plaučių ligą (LOPL), rūkydami marihuaną tampa dar imlesni plaučių infekcijoms. Maža to, marihuanos vartojimas slopina imuninę sistemą, todėl gali padidėti ne tik kvėpavimo, bet ir kitų organų infekcijų pavojus.

Pasyviai kvėpuojant marihuanos dūmus uždarose erdvėse, ypač vaikams, atsiranda rimtų kvėpavimo sistemos sutrikimų grėsmė. Tokios aplinkos gali paskatinti plaučių ligų išsivystymą net nerūkant patiems.

Marihuanos rūkymo alternatyvos: garinimas

Kai kurie žmonės mano, kad marihuanos garinimas yra saugesnis nei įprastas rūkymas. Tačiau tyrimai rodo, kad tam tikros garinimo priemonės, ypač skysčiai, turintys THC ar vitaminą E acetatą, gali sukelti sunkią plaučių pažaidos formą. Ši būklė siejama su kvėpavimo funkcijos sutrikimais, reikalaujančiais gydymo ligoninėje.

Garinant džiovintus augalinius produktus (naudojant sausų žolelių garintuvus) tokia rizika laikoma mažesne – tačiau tyrimų dar nepakanka, kad būtų galima tvirtai patvirtinti saugumą.

Diagnozės nustatymas ir tyrimai

Kvėpavimo sutrikimų priežastį ne visada lengva nustatyti, bet įtarus plaučių ligą, gydytojas gali paskirti detalesnius tyrimus. Net ir nejaučiant simptomų, specializuoti kvėpavimo funkcijos tyrimai gali padėti anksti aptikti ligos požymius.

Pagrindiniai vertinimo metodai yra:

• Kvėpavimo funkcijos testavimas (pvz., spirometrija), leidžiantis įvertinti, kiek oro galite įkvėpti ir iškvėpti, bei kaip greitai tai galite padaryti.
• Krūtinės rentgenograma, kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tyrimas – siekiant įvertinti plaučių pažeidimus ir atmesti kitas galimas ligas.
• Bronchoskopija – speciali procedūra, kai gydytojas vaizdo kamera apžiūri bronchus tiesiogiai.
• Plaučių biopsija – mažo audinio gabalėlio paėmimas laboratoriniams tyrimams.

Šių tyrimų rezultatai padeda tiksliai nustatyti pažeidimus: nuo plaučių uždegimų iki piktybinių susirgimų ar lėtinių kvėpavimo ligų.

Marihuanos poveikis ilgainiui

Rūkymas tabako yra vienas didžiausių LOPL rizikos veiksnių, tačiau marihuanos rūkymas ar THC skysčių garinimas taip pat stipriai susiję su ūmiais ir ilgalaikiais plaučių pažeidimais.

Kol kas ryšys tarp marihuanos vartojimo ir plaučių vėžio rizikos nėra aiškiai patvirtintas, todėl šioje srityje reikalingi papildomi tyrimai.

Medicininė marihuana dažniausiai naudojama mažomis dozėmis ir dažnai pasirenkamos ne rūkymo, o alternatyvios vartojimo formos, pavyzdžiui, lašiukai ar valgomi produktai. Šios formos laikomos mažiau žalingomis plaučiams nei įprastas rūkymas.