Mezotelioma: simptomai, priežastys, diagnostika, gydymas, prognozė

Sergant įtariama mezotelioma, gydytojas pirmiausia domėsis jūsų sveikata ir atliks apžiūrą. Atliekant fizinį ištyrimą, gali būti ieškoma skysčio kaupimosi tarp krūtinplėvės, pilvo ertmėje ar aplink širdį, kadangi šie požymiai gali signalizuoti apie mezoteliomą.

Mezoteliomos diagnostikos galimybės

Jeigu tyrimų metu įtariama mezotelioma, ligonis papildomai siunčiamas atlikti specialių tyrimų. Mezoteliomai nustatyti gali būti taikomi keli skirtingi metodai.

Kraujas ir skysčių tyrimai

Kraujyje sergančių mezotelioma dažnai nustatomas padidėjęs tam tikrų baltymų – fibulino-3, osteopontino, tirpių mezotelinui būdingų peptidų – kiekis. Patikimai patvirtinti ligos šie tyrimai kol kas negali, tačiau padidėjusios minėtų medžiagų vertės sukelia įtarimą dėl mezoteliomos.

Skysčio kaupimasis organizme – tiek krūtinės ląstoje, pilvo srityje ar apie širdį – taip pat gali būti ištiriamas specialia adata paimant skysčio mėginį. Laboratorijoje ieškoma vėžinių ląstelių. Jeigu jų aptinkama, atliekami papildomi tyrimai, kad būtų patvirtinta mezoteliomos diagnozė. Šie tyrimai priklausomai nuo vietos vadinami skirtingai:

• Torakocentezė – kai tiriamas skystis tarp plaučių ir krūtinės ląstos sienelės
• Paracentezė – kai mėginys imamas iš pilvo ertmės
• Perikardiocentezė – kai skystis kaupiasi apie širdį

Kartais skysčio tyrimas nepakankamas ir norint tiksliai nustatyti mezoteliomą tenka paimti ir ištirti audinį – atliekama biopsija.

Audinių mėginių paėmimas

Yra keletas būdų gauti audinių mėginius, kurie ištyrus mikroskopu leidžia patvirtinti arba paneigti mezoteliomos diagnozę:

• Biopsija adata. Naudojama speciali ilga adata, kuri pro odą įvedama į naviką ir paimamas nedidelis audinio gabalėlis. Šį tyrimą dažnai padeda atlikti vaizdiniai tyrimai, kad adata būtų nukreipta tiksliai į pažeistą vietą.
• Tyrimai optiniais prietaisais. Thorakoskopija, laparoskopija ar mediastinoskopija – tai minimaliai invazyvūs tyrimai, kai į tam tikrą kūno sritį per mažą pjūvelį įvedamas lankstus optinis prietaisas ir specialūs instrumentai audiniui paimti. Kuris metodas pasirinktas, priklauso nuo tiriamos vietos:
  • Thorakoskopija leidžia apžiūrėti tarpą tarp plaučių ir krūtinės sienos
  • Laparoskopija – pilvo ertmės vidų
  • Mediastinoskopija – centrinę krūtinės ląstos dalį aplink širdį
• Chirurginė biopsija. Jei reikia didesnio audinio gabalėlio, atliekama platesnė operacija: atveriama krūtinės (torakotomija) arba pilvo (laparotomija) ertmė ir pašalinama dalis ar visas auglys.
• Endobronchinis ultragarsu kontroliuojamas paėmimas. Į kvėpavimo takus įvedamas lankstus vamzdelis su ultragarsu – taip gydytojas mato plaučius, nustato naviko vietą ir paima reikalingą mėginį.

Vaizdiniai tyrimai

Norint apžiūrėti kūno vidaus struktūras ir aptikti galimus navikus, naudojami keli vaizdinės diagnostikos metodai:

• Krūtinės rentgenograma. Dažnai pirmas žingsnis – paprasta rentgeno nuotrauka, padedanti pastebėti sustorėjusią plevrą, kalcio nuosėdas, skystį ar kitus pakitimus, būdingus mezoteliomai.
• Komp. tomografija (KT). Šis tyrimas sudaro išsamius vidaus vaizdus naudojant rentgeno spindulius. KT padeda nustatyti naviko vietą, dydį ir galimus plitimo kelius.
• Pozitronų emisijos tomografija (PET). Tyrimo metu į organizmą suleidžiama radioaktyvi medžiaga, kurią navikinės ląstelės pasisavina greičiau nei sveikos. Taip gydytojai gali tiksliai įvertinti aktyvias vėžio sritis ir suplanuoti tolimesnius tyrimus.
• Magnetinio rezonanso tomografija (MRT). Naudojant stiprius magnetus ir radijo bangas sukuriami itin detalūs minkštųjų audinių vaizdai. Šis metodas ypač tinka, jei liga pažeidusi diafragmą ar kitas jautrias vietas.

Mezoteliomos prognozės veiksniai

Ligos eiga ir gydymo galimybės priklauso nuo keleto aplinkybių:

• Naviko stadija – kiek išplitęs vėžys, ar pažeisti limfmazgiai, ar vėžys išplitęs už pradinių ribų
• Naviko dydis ir vieta
• Ar auglį įmanoma visiškai pašalinti chirurgiškai
• Kiek skysčio susikaupė krūtinėje ar pilve
• Ligonių amžius ir bendra sveikata
• Mezoteliomos ląstelių tipas
• Ar liga nustatyta pirmą kartą, ar atsinaujino po gydymo

Mezoteliomos gydymo metodai

Kokį gydymą pasirinkti, priklauso nuo aptartų veiksnių, tačiau dažniausiai mezotelioma gydoma keliais būdais vienu metu. Įprastai derinama chirurgija, spindulinė terapija ir chemoterapija.

Chirurginis gydymas

• Lokali naviko pašalinimo operacija. Pašalinamas navikas kartu su dalimi sveiko audinio aplinkui.
• Pleurektomija ir dekortikacija. Šios operacijos metu pašalinama dalis plaučių dangalo, krūtinplėvės ir jų paviršiaus audinių.
• Ekstrapleuralinė pneumonektomija. Šalinamas visas plautis, dalis apsauginio dangalo, diafragma ir perikardo dangalas.
• Pleurodezė. Įšvirkščiama speciali cheminė medžiaga, dėl kurios plevra priglunda prie plaučio ir nebesikaupia skystis. Šis metodas nėra skirtas išgydyti, bet padeda valdyti simptomus.

Spindulinė terapija

Gydymui naudojami stiprūs rentgeno spinduliai ar kita spinduliuotė, skirta naikinti navikines ląsteles ar stabdyti jų augimą. Spindulinis gydymas gali būti taikomas iš išorės, kai spinduliai nukreipiami į naviką, arba lokaliai radiacijos šaltinį įvedant tiesiai į pažeistą vietą adatomis ar kateteriais.

Chemoterapija

Šiuo atveju naudojami vaistai, kurie žudo arba neleidžia daugintis navikinėms ląstelėms. Vaistai gali būti geriami, leidžiami į veną ar raumenį, kad pasiektų visą organizmą, arba tiesiogiai įvedami į pažeistą vietą, kad veiktų tik ten esančius navikus. Dažnai taikomi kelių vaistų deriniai, siekiant geresnio rezultato.

Imunoterapija

Imunoterapiniai vaistai padeda įjungti organizmo gynybos mechanizmus kovai su vėžinėmis ląstelėmis. Tam tikros šių vaistų kombinacijos skirtos tiems atvejams, kai mezotelioma išplitusi taip, jog jos nebeįmanoma pašalinti operacijos metu.

Navikų ląstelių veikimo laukai (TTF)

Specialus gydymo būdas, apjungiantis tam tikro dažnio elektrinius laukus ir chemoterapiją, stabdo navikinių ląstelių dauginimąsi. Šis metodas gali būti skiriamas papildomai prie įprastinio gydymo.