Miaesthenijos simptomai

Miastenija – reta autoimuninė liga, kuri paveikia raumenis, leidžiančius judėti. Pats pavadinimas reiškia „sunki raumenų silpnumo liga“. Nors šia liga sergantiems žmonėms visiškai pasveikti neįmanoma, tinkami gydymo būdai padeda efektyviai kontroliuoti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Kaip pasireiškia miastenijos simptomai

Miastenija dažniausiai pradeda reikštis lėtai, o pirmieji simptomai ne visada būna akivaizdūs. Ligos židinys dažniausiai – raumenys, kurie judina akis, veidą ir gerklę, bet laikui bėgant pažeidžiamos ir kitų kūno dalių raumenų grupės.

• Dažniausias simptomas – progresuojantis raumenų silpnumas, kuris sustiprėja po fizinės veiklos ir gali pagerėti po poilsio.
• Dauguma sergančiųjų pirmiausia pastebi problemas su akimis: vokų nusileidimas, dvejinimasis akyse, sunkumas judinti akis. Šie požymiai gali keistis dienos eigoje, dažniausiai blogėja vakare.

Raumenų silpnumas gali apsiriboti keletu raumenų arba tapti išplitusiu ir stipriai riboti judėjimą bei kasdienę veiklą. Kartais, negaunant tinkamo gydymo, raumenų silpnumas ilgainiui gali stiprėti.

Simptomų įvairovė: nuo akių iki galūnių

Akys yra dažniausia pažeidimo vieta, bet miastenija taip pat veikia veido, gerklės, galūnių ir kaklo raumenis:

• Prastėja kalba – balsas tampa silpnas, prastas, duslus ar nosinis.
• Pasunkėja valgymas, kramtymas ir rijimas – gali būti lengva užspringti ar pradėti ryti per nosį, ypač geriant skysčius.
• Veidas gali atrodyti mažiau išraiškingas, atsiranda svyravimai šypsenoje, vyrauja niūri išraiška.
• Rečiau pasitaiko raumenų sunykimas, ypač liežuvio ar veido srityje – tai dar labiau pablogina rijimo ir kalbėjimo sunkumus.

Silpnumas gali plisti į kaklą, rankas, rankų pirštus, kojas ar pėdas. Tuomet žmonėms sunku pakelti rankas, atlikti kasdienius judesius, kilnoti daiktus, lipti laiptais ar ilgiau vaikščioti.

Nuovargis – viena iš sunkiausių būklių

Sergant miastenija dažnai juntamas ne tik raumenų silpnumas, bet ir nuolatinis nuovargis. Tai gali būti dar labiau varginantis simptomas nei pats raumenų silpnumas – žmonėms sunku džiaugtis įprasta veikla, būti produktyviems ar skirti laiko mėgstamiems užsiėmimams.

Nuovargis paprastai jaučiamas stipriau viršutinėje kūno dalyje ir dažnai neišnyksta net po gero nakties poilsio.

Nors gydymas gali pagerinti nuovargį, kai kuriems žmonėms šis simptomas išlieka ir stipriai paveikia kasdienį gyvenimą.

Reti ir pavojingi požymiai

Pavojingiausia miastenijos komplikacija – staigus kvėpavimo raumenų silpnumas, dar vadinamas miastenine krize. Toks būklės pablogėjimas gali lemti kvėpavimo nepakankamumą ir reikalauja neatidėliotinos medicininės pagalbos.

Priepuolį gali sukelti stresas, nuovargis, miego trūkumas, infekcijos, persidirbimas, temperatūros pokyčiai ar tam tikri vaistai. Rizikos veiksniai – ir cheminės medžiagos, kai kurie antibiotikai ar kiti gydymo metodai.

Miastenine krize sergantys žmonės gali prireikti dirbtinio kvėpavimo ir stebėjimo ligoninėje, kol atsistatys raumenų jėga.

Kokias komplikacijas gali sukelti ši liga?

Žmonėms, sergantiems miastenija, didesnė rizika susidurti su kitomis ligomis. Ši patologija neretai pasireiškia aktyvesne eiga moterims, ypač anksti prasidėjusios ligos atvejais. Tyrimai rodo, kad daugeliui pacientų vystosi gretutiniai sveikatos sutrikimai – nuo autoimuninių iki širdies bei kraujagyslių ligų, skydliaukės funkcijos sutrikimų, cukrinio diabeto ar padidėjusio kraujospūdžio.

Šių ligų buvimas gali sunkinti pagrindinės ligos eigą ir mažinti gydymo efektyvumą bei gyvenimo kokybę.

Be to, moterims liga dažnai prasideda jaunesniame amžiuje ir dažniau būna sunkesnė. Jos dažniau turi padidėjusią užkrūčio liauką (thymus) bei aukštesnius acetilcholino receptorių antikūnų lygius, kas siejama su stipresniais simptomais.

Miastenija pasitaiko tiek vyrams, tiek moterims, nepriklausomai nuo odos spalvos ar etninės grupės. Ligos eigą gali paveikti amžius, lytis ir ligos trukmė.

Kada būtina kreiptis į gydytoją?

Jei staiga pajutote silpnumą, nuovargį, skausmą ar kitus netikėtus simptomus, kurių anksčiau nepatyrėte, svarbu nedelsti ir išsitirti. Fizinio krūvio sukeltas laikinas raumenų skausmas yra įprastas, tačiau jei raumenys arba sąnariai skauda ar yra silpni ilgiau nei dvi savaites, verta pasikonsultuoti su gydytoju.

Simptomai, tokie kaip dvejinimasis akyse, nuleisti vokai, keisti ar sumišę veido judesiai, kalbos sunkumai, maisto ar skysčių rijimo problemos, pykinimas ar raumenų silpnumas rankose, kakle ar pirštuose, taip pat signalizuoja apie būtinybę kreiptis į specialistą.

Netikėtai išsivystęs stiprus silpnumas ar nejautra vienoje kūno pusėje, veide, kartu su kvėpavimo, rijimo sutrikimais ar spaudimu krūtinėje gali būti rimtesnės būklės, pavyzdžiui, insulto, požymiai. Tokiais atvejais reikalinga skubi medicininė pagalba.

Jei jūsų būklė sparčiai blogėja, atsiranda kvėpavimo ar rijimo problemų, kreipkitės į gydymo įstaigą nedelsdami.

Kas laukia sergančiųjų miastenija?

Daugumai žmonių, laikantis gydytojo rekomendacijų ir nuosekliai gydantis, pavyksta stabilizuoti ligą ir išvengti dažnų paūmėjimų. Nors pavienėms sunkioms būklėms gali prireikti daugiau dėmesio, gyvenimo trukmė dažniausiai nesutrumpėja.

Ligos gydymo tikslas yra pagerinti raumenų funkciją bei užkirsti kelią pavojingiems rijimo ar kvėpavimo sutrikimams. Tinkamai parinktas gydymas leidžia daugeliui sugrąžinti gyvenimo aktyvumą, nors kai kam gali būti reikalingos papildomos priemonės, pavyzdžiui, logopedo ar kineziterapeuto pagalba.

Kiekvieno paciento gydymo planas yra individualus, todėl svarbu bendradarbiauti su gydytoju, kad atrastumėte jums tinkamiausią būdą suvaldyti šią ligą ir pagerinti gyvenimo kokybę.