Miežių atsiradimo priežastys ir rizikos veiksniai

Miežis – tai maža, dažniausiai skausminga, raudona pūlinėlinė iškilaa ant voko. Dažniausiai jis formuojasi dėl bakterinės infekcijos, kai užsikemša blakstienos folikulas arba viena iš vokų liaukų. Būdingai miežis pasirodo kaip pūlingas guzelis ties blakstienų augimo linija arba po voku ir dažnai sukelia patinimą, paraudimą bei nemalonius pojūčius.

Miežio rizikos veiksniai

Nors dažnas miežio priežastis yra netinkama higiena ar bakterijų patekimas, kai kurie gyvenimo įpročiai ir sveikatos būklės taip pat didina riziką susirgti šiuo uždegimu.

• Neteisingas kontaktinių lęšių naudojimas: į akis dedant ar šalinant kontaktinius lęšius neplautomis rankomis, bakterijos lengvai patenka į akis, todėl labai svarbu laikytis higienos.
• Senų ar nešvarių akių kosmetikos naudojimas: makiažo priemonėse, kurios jau pasenusios ar kurias naudojote ne kartą, gali kauptis bakterijos. Naudojant tokį makiažą, bakterijų rizika didėja. Patariama keisti akių kosmetiką kas 3–6 mėnesius.
• Kosmetikos dalijimasis: dalijimasis šepečiais ir makiažu su kitais žmonėmis padidina bakterijų perdavimo grėsmę. Taip pat nerekomenduojama drėkinti kosmetikos priemonių seilėmis, nes burnoje esančios bakterijos gali išplisti į makiažo produktus.
• Nepilnai nuvalytas makiažas: jei ant akių odos lieka makiažo ar jo liekanų, liaukos gali užsikimšti ir lengviau vystytis infekcija.

Pagrindinės sveikatos priežastys

• Vokų uždegimas (blefaritas): ši būklė pažeidžia voko kraštus ir gali sukelti niežėjimą, perštėjimą ar svetimkūnio jausmą akyje. Bakterinis blefaritas neretai sukelia abscesus, iš kurių gali išsivystyti miežis, jei uždegimas apima vokų priekinio sluoksnio liaukas ar plaukų folikulus.
• Seborėjinis dermatitas: galvos odos, antakių, veido ar vokų odos pleiskanojimas lemia uždegimą ir niežulį, dažnai kartu prisideda prie blefarito ir sukelia vokų patinimą bei niežėjimą. Tai gali paveikti abi voko puses ir tapti miežio priežastimi.
• Rosacėja: ketvirtasis rožinės tipas – akių rožinė – paveikia akis, gali sukelti raudonas arba vandeningas akis, stiprų ašarojimą, deginimą, vokų patinimą, kartais – miežius. Dažnai ši būklė susijusi su Meibomo liaukų sutrikimu, o užsikimšus šioms liaukoms išsivysto miežis.
• Cukrinis diabetas: ypač prastai kontroliuojant šią ligą, dažnesnės įvairios bakterinės infekcijos, todėl diabetu sergantys žmonės linkę dažniau susidurti su miežiais.

Kaip sumažinti miežio riziką

Miežio išvengti padeda atsakinga akių higiena: visada plaukite rankas prieš liesdami veidą ar akis, nelieskite akių nešvariomis rankomis, reguliariai keiskite kontaktinius lęšius ir jų priežiūros skysčius, o naudotą makiažą ar šepečius keiskite naujais, laikydamiesi saugių terminų. Nesidalinkite kosmetika su kitais žmonėmis, kruopščiai valykite akių makiažą kiekvieną vakarą. Riebios ar prakaitą išskiriančios liaukos vokuose turi laisvai išsiskirti, todėl venkite priemonių, kurios užkemša poras.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kai kurie atvejai reikalauja medicininės pagalbos. Pasitarkite su gydytoju, jei miežis stipriai didėja, tampa labai skausmingas, kraujuoja ar nedingsa per savaitę. Taip pat atkreipkite dėmesį, jei pradeda blogėti regėjimas, atsiranda uždegimas akies baltyme ar parausta kitos veido dalys.

Ką daryti radus miežį

Pastebėjus miežį jokiu būdu jo nespauskite ir nebandykite išspausti pūlingo turinio patys. Viena svarbiausių prevencinių priemonių – laikytis rankų ir akių higienos taisyklių, kuo mažiau liesti akis, ypač jei pastebėjote infekcijos požymių. Jeigu infekcija vis tik vystosi, svarbu pasitarti su akių sveikatos specialistu, kuris rekomenduos tinkamiausią gydymą ir padės geriau pasirūpinti akių sveikata.