Mononukleozės priežastys ir rizikos veiksniai

Mononukleozė, dažnai vadinama „bučinių liga“, yra virusinė infekcija, kurią dažniausiai sukelia Epšteino-Baro virusas (EBV). Nors pagrindinis jos perdavimo kelias yra per seiles, panašius simptomus gali sukelti ir kiti virusai ar mikroorganizmai. Mononukleozė ypač dažna paaugliams ir jauniems suaugusiesiems, tačiau vaikystėje dauguma žmonių šia infekcija užsikrečia be pastebimų ar tik su lengvais simptomais.

Simptomų trukmė

Pirmieji mononukleozės požymiai dažniausiai pasireiškia tik praėjus 4–6 savaitėms po užsikrėtimo. Mažiems vaikams liga dažniausiai trunka tik kelias dienas. Tačiau paaugliams bei suaugusiesiems tipinis sveikimo laikotarpis trunka nuo dviejų iki keturių savaičių. Nuovargis – vienas dažniausių simptomų – kai kuriems žmonėms užsitęsia net iki pusės metų.

Pagrindinės priežastys

Nors pagrindinis mononukleozės sukėlėjas yra EBV, kartais ligą provokuoja ir citomegalo virusas (CMV) ar kiti virusai bei parazitas Toxoplasma gondii. Dėl to gydytojai, nustatydami diagnozę, vertina panašius simptomus sukeliančias ligas.

Perdavimo būdai

Dažniausiai EBV plinta per seiles – bučiuojantis, dalinantis valgymo įrankiais, gertuvėmis, puodeliais ar net šiaudeliais. Kartais virusas gali būti perduodamas ir per kitus kūno skysčius, kaip kraujas, gleivės ar lytiniai skysčiai. Neretai užsikrėtimą sukelia žmogus, pats nejaučiantis jokių simptomų, tačiau galintis platinti virusą.

Paplitimas tarp amžiaus grupių

Apie pusė vaikų iki penkerių metų amžiaus būna užsikrėtę EBV, tačiau daugelis jų ligos nejaučia arba jaučia tik lengvą negalavimą. Daugumas suaugusiųjų iki brandos amžiaus yra įgiję imunitetą šiai infekcijai. Dažniausiai išreikšta mononukleozės forma pasireiškia paaugliams bei jaunuoliams – jei žmogus užsikrečia šiuo virusu paauglystėje, mononukleozė pasireiškia apie ketvirtadaliui.

Vaikams iki vienerių metų rizika susirgti mononukleoze maža, nes jie gauna apsauginių motinos antikūnų. Net jei motina turi aktyvią ar atsinaujinusią EBV infekciją, dažniausiai naujagimis simptomų nejaučia.

Infekcijos laikotarpis ir atsinaujinimas

Nors nėra tiksliai žinoma, kiek ilgai žmogus lieka užkrečiamas po ūminės mononukleozės fazės, dalis tyrimų rodo, kad virusą galite platinti net iki 18 mėnesių. Virusas organizme lieka visam laikui: po pirminės infekcijos, kai simptomai išnyksta, EBV pereina į ramybės būseną. Esant nusilpusiam imunitetui, virusas gali vėl tapti aktyvus ir būti platinamas kitiems, kartais net visiškai be simptomų.

Gyvenimo būdo rizikos veiksniai

Dauguma jaunų žmonių nė nenumano, kada buvo užsikrėtę EBV – todėl neaišku, ar jie atsparūs infekcijai, ar vis dar rizikuoja susirgti. Kaip profilaktinę priemonę verta laikytis kelių įpročių, ypač jei šeimoje ar aplinkoje yra sergančiųjų:

• Nebučiuokite kitų ligos metu
• Nesidalinkite valgymo įrankiais ar puodeliais
• Venkite gerti iš tų pačių gertuvėlių ar šiaudelių
• Uždenkite burną kosėdami ar čiaudėdami
• Reguliariai plaukite rankas

Sergant mononukleoze nebūtina likti namuose dėl infekcijos rizikos, tačiau rekomenduojama ilsėtis dėl simptomų. Nors dažniausiai mononukleozė perduodama per seiles, statistika rodo, kad sekso aktyvūs paaugliai serga dažniau, todėl patariama apriboti lytinį aktyvumą kol liga aktyvi, o apsaugos priemonės (prezervatyvai, dantų užtvaros) gali papildomai apsaugoti nuo EBV perdavimo bei lytiniu keliu plintančių ligų.

Kodėl mononukleozė gali atsinaujinti?

Epšteino-Baro virusas visada išlieka organizme ramybės būsenoje – todėl tam tikromis aplinkybėmis, susilpnėjus imunitetui, jis gali vėl suaktyvėti. Dažniausiai tokiu atveju jokių simptomų neatsiranda, tačiau nepastebimai galite platinti virusą kitiems. Jei imuninė sistema nusilpusi, tuomet kyla rizika susirgti atsinaujinusia mononukleozės forma.