Narkolepsija: simptomai, priežastys, gydymas

Narkolepsija yra reta neurologinė liga, kuriai būdingi nevaldoma dienos mieguistumas ir netikėtas užmigimas. Šį sutrikimą lydi įvairūs faktoriai, kurie ima veikti kartu ir sukelia pokyčius smegenyse, ypač REM miego fazėje.

Narkolepsijos priežastys

Tiksliai nežinoma, kas lemia narkolepsijos išsivystymą, bet dauguma specialistų mano, kad pagrindinį vaidmenį čia atlieka kelių faktorių sankirta. Apie 90% sergančiųjų 1 tipo narkolepsija turi būdingą DQB1*0602 geno variantą, tačiau iki galo aišku, kokią įtaką šis genas daro ligai.

Viena iš pagrindinių hipotezių – dėl tam tikrų išorinių veiksnių imuninė sistema pradeda atakuoti neuronus, gaminančius hipokretiną. Hipokretinas reguliuoja budrumą, tad jo trūkumas sukelia nenormalius miego ciklo pokyčius. Be to, pastebėta ir kitų smegenų dalių, atsakingų už REM miegą, veiklos sutrikimų.

Kas sukelia didesnę riziką?

Ligos pradžia dažniausiai žymima nuo 15 iki 25 metų, nors ji gali pasireikšti bet kuriame amžiuje. Jei šeimoje kas nors serga narkolepsija, rizika susirgti išauga keliasdešimt kartų. Pastebima, kad liga dažnu atveju pasireiškia vienodai tiek vyrams, tiek moterims, tačiau kai kurie tyrimai rodo šiek tiek dažnesnę diagnozę vyrų grupėje.

Narkolepsijos paplitimas

Manoma, kad narkolepsija serga maždaug 1 iš 2 000 žmonių, bet diagnozė patvirtinama tik maždaug pusei sergančiųjų – dienos mieguistumą sukelti gali daug kitų priežasčių.

Kaip nustatoma narkolepsija?

Narkolepsijos simptomai dažnai būna panašūs į kitų ligų – diagnozei nustatyti svarbu išsamiai įvertinti būklę ir stebėti miego įpročius. Gydytojas gali paprašyti kelias savaites vesti miego dienoraštį ar atlikti fizinį ištyrimą.

Miego tyrimai

• Polisomnografija (PSG): Miego klinikoje nakties metu registruojamos įvairios kūno funkcijos, stebimi miego ciklai, siekiant aptikti netikėtas REM fazės pradžias ar kitas miego sutrikimo priežastis.
• Daugybinis užmigimo vėlavimo testas (MSLT): Atlikamas dienos metu, kai pacientui leidžiama trumpai pamiegoti kelis kartus. Stebima, kaip greitai žmogus užmiega ir pasiekiama REM fazė.
• Lumbalinė punkcija: Ligoninėje ar ambulatorijoje su specialia adata paimamas stuburo skysčio mėginys, kuriame tiriamas hipokretino lygis.

Gydymo galimybės

Narkolepsijos visiškai išgydyti neįmanoma, tačiau įvairios gydymo priemonės gali gerokai sumažinti simptomų pasireiškimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.

Vaistai nuo narkolepsijos

• Budrumą skatinantys vaistai, tokie kaip modafinilis ar armodafinilis, dažniausiai skirti dienos mieguistumui mažinti. Kartais naudojami ir stimuliantai, tačiau dėl galimo pripratimo jie vartojami retai.
• Tam tikri antidepresantai (SNGI, SSRI arba tricikliai antidepresantai) padeda valdyti REM miego problemas ir sumažinti katapleksijos (staigaus raumenų tono sumažėjimo) priepuolius.
• Natrio oksibatas dažniau taikomas katapleksijos mažinimui.
• Kiti budrumą skatinantys vaistai, kaip pitolisantas ar solriamfetolis, padeda ilgiau išlikti aktyviems dienos metu.

Alternatyvios ir papildomos priemonės

Kol kas trūksta įrodymų, kad natūralios ar alternatyvios terapijos veiksmingai mažina narkolepsijos simptomus. Tačiau kai kuriems žmonėms padeda masažo terapija ar relaksacijos, meditacijos pratimai. Jie gali sumažinti paralyžiaus epizodų dažnį bei pagerinti bendrą savijautą.

Gyvenimo būdo patarimai

• Venkite kofeino, alkoholio ir nikotino.
• Valgykite reguliariai, rinkitės mažesnes, bet dažnesnes porcijas.
• Susikurkite pastovų miego režimą – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu kasdien.
• Įtraukite kelias trumpas, 10–15 min. trukmės, dienos miego pertraukėles.
• Būkite fiziškai aktyvūs, ypač 4–5 valandos prieš miegą.

Narkolepsijos įtaka kasdieniam gyvenimui

Narkolepsija gali kelti pavojų atliekant kasdienes užduotis. Tokia veikla kaip automobilio vairavimas, virtuvės prietaisų naudojimas ar bet kuri kita dėmesio reikalaujanti veikla gali tapti nesaugi. Jei jus kankina katapleksija, žinokite, kas ją dažniausiai sukelia ir aptarkite saugaus elgesio gaires su gydytoju.

Darbas ir mokslai

Ši liga dažnai trukdo susikaupti, todėl gali būti sunku dirbti ar mokytis. Gydymas, gyvenimo būdo keitimas ir lankstus grafikas ar numatytos dienos miego pertraukos padeda išlaikyti produktyvumą.

Socialiniai santykiai ir emocinė būsena

Dienos mieguistumas, atminties sutrikimai, katapleksija ir emocinis nuovargis gali apsunkinti bendravimą. Dažnai dėl ligos žmogus jaučiasi nesuprastas ar netgi gėdijasi. Svarbu atvirai aptarti būklę su artimaisiais ir paprašyti palaikymo.

Susijusios sveikatos problemos

Narkolepsija nėra tiesiogiai pavojinga gyvybei, tačiau negydoma gali būti susijusi su aukštu kraujospūdžiu, didesniu cholesteroliu, širdies ligomis. Hipokretino stoka trukdo kraujospūdžiui sumažėti miego metu, o nuolat nutrūkstantis miegas taip pat kenkia širdies ir kraujagyslių sveikatai.

Mityba ir fizinė sveikata

• Rinkitės subalansuotą mitybą, siekiant išlaikyti sveiką svorį. Sergantieji narkolepsija dažnai turi polinkį į nutukimą, o papildomi kilogramai gali pabloginti miego kokybę.
• Mažinkite perdirbtų produktų ir cukraus kiekį – tai padės išvengti energijos svyravimų.
• Būkite atsargūs su alkoholiu ir kofeinu, kadangi jie gali trikdyti miegą.
• Valgykite mažesnes porcijas vėlyvais vakarais, kad maistas netrukdytų miegui.

Ekonominė našta

Narkolepsija gali pareikalauti finansinių išlaidų – nuo vaistų ir gydytojų konsultacijų iki prarasto darbo laiko ir sumažėjusių pajamų. Ilgalaikis mokslų ar karjeros stabdymas taip pat kelia papildomus sunkumus.

Ligos valdymas

• Stebėkite savo ribas ir planuokite dieną pagal simptomų pasireiškimo laiką.
• Būkite atviri kolegoms, draugams ir šeimos nariams apie savo ligą ir poreikius.
• Kasdien leiskite laiką gryname ore, kad padidintumėte budrumą.
• Didelius ar sudėtingus darbus atlikite trumpais etapais; pajutę nuovargį, padarykite pertrauką miegui.
• Jei vairuodami pradedate jaustis mieguisti – sustokite ir nusnūskite.

Psichologinė savijauta ir parama

Žmonės, sergantys narkolepsija, dažniau patiria depresiją, nerimą ar kitus nuotaikos sutrikimus. Pats ligos pobūdis ir visuomenės požiūris gali stiprinti atskirtį ar kaltės jausmus. Padėti gali paramos grupės ir pokalbiai su specialistais.

Kaip gyventi su narkolepsija?

Nors narkolepsija lydi visą gyvenimą, ji paprastai nėra progresuojanti – simptomai laikui bėgant gali kažkiek sumažėti, bet visiškai neišnyks. Tinkamas gydymas bei prisitaikymas prie ligos apribojimų leidžia išlaikyti gyvenimo kokybę.

Ar galima išvengti narkolepsijos?

Ligos prevencija šiuo metu neįmanoma, nes jos priežastys nėra iki galo atskleistos.

Panašūs miego sutrikimai

• Periodinis galūnių judesių sutrikimas: naktį be jūsų valios dažnai juda kojos.
• Miego apnėja: miego metu kvėpavimas nuolat nutrūksta ir vėl atsistato.
• Automatinis elgesys: žmogus užmiega vykdydamas kokią nors įprastą veiklą – pavyzdžiui, vairuojant ar kalbant – ir po to neprisimena, ką darė.

Panašius simptomus gali sukelti ir kitos ligos, pavyzdžiui, depresija, nemiga ar net epilepsija, todėl narkolepsijos diagnozė neretai užtrunka.

Pagrindinės išvados

Narkolepsija yra lėtinė liga, keičianti kasdienybę nuo mitybos ir darbo iki bendravimo. Vaistai ir koreguotas gyvenimo būdas padeda sumažinti simptomus ir prisitaikyti prie naujų ribotumų.