Naujagimio bambutės priežiūra – ar mano kūdikio bamba normali? Kas yra bambutės liekana?

Teiraujantis apie virkštelę, daugelis iš karto įsivaizduoja ryšį tarp mamos ir naujagimio. Nėštumo metu virkštelė yra tarsi gyvybės kelias – šiuo vamzdeliu kūdikį pasiekia deguonis ir maistinės medžiagos, o atliekos grįžta atgal į mamos organizmą, kad būtų pašalintos.

Kaip virkštelė atrodo po gimimo

Iškart po kūdikio gimimo, gydytojai nukerpa ir suspaudžia virkštelę. Jaučiamo skausmo nei mamai, nei mažyliui nėra – ši struktūra neturi nervų. Ant naujagimio pilvuko lieka maža, maždaug pusės ar vieno centimetro ilgio ataugėlė, vadinama virkštelės liekana.

Pradžioje ši ataugėlė būna gelsva, blizgi, bet po truputį džiūsta ir spalva kinta: ji gali tapti ruda, pilka, net melsva ar violetinė. Galiausiai, kai visiškai išdžiūsta, juoduoja ir natūraliai, be jokios pagalbos, nukrenta.

Virkštelės liekanos priežiūra namuose

Iškritus virkštelės liekanai, likusią vietą svarbu prižiūrėti, tačiau ir iki tol priežiūra yra itin svarbi:

• Būkite švelnūs – nebandykite liekanos nei liesti, nei juolab traukti.
• Palaikykite švarą ir sausumą. Kol liekana nenukrito, verčiau kūdikį prausti drėgna kempinėle, o ne panardinti į vandenį.
• Palikite liekaną ramybėje – šiandien jau nerekomenduojama jos dezinfekuoti spiritu, kaip anksčiau.
• Užlenkite sauskelnes taip, kad jos nespaustų arba nedengtų liekanos vietos. Jei reikia, paprastas sauskelnes galima pakirpti ar pritaikyti, suformuojant iškirptę.
• Patekus išmatų, liekanos vietą švelniai nuplaukite vandeniu ir muilu.

Kaip pastebėti infekcijos požymius

Labai svarbu stebėti, ar liekanos vieta neinfekuota. Sunerimkite ir kreipkitės į gydytoją, jei pastebite:

• Ant liekanos gali matytis kraujas
• Atsiranda gelsvų ar baltų išskyrų
• Oda aplink ima rausti ar tinti
• Palietus šią vietą, kūdikis jautriai reaguoja, verkia

Kuo mažesnio svorio ar anksčiau laiko gimęs kūdikis, tuo rizika infekcijai didesnė – tokiu atveju stebėkite dar atidžiau.

Ką daryti, kai virkštelės liekana nukrenta?

Kaip ir natūralu, kai ataugėlė nukrenta, kelias dienas galite pamatyti nedaug kraujo sauskelne. Tačiau jei kraujavimas stiprus ar ilgai nesiliauja, būtina pasitarti su gydytoju.

Liekana paprastai nubyra 10–14 dieną po gimimo, bet kartais tai užtrunka iki trijų savaičių. Jeigu neiškrito ir po 21 dienos, neskubėkite nerimauti – svarbiausia, kad vieta išliktų sausa ir būtų kuo dažniau atvira. Jei po 6 savaičių liekana vis dar laikosi, ar atsiranda temperatūra ir židiniai infekcijai, reikalinga gydytojo konsultacija.

Nukritus, aplink bambutę dažnai susidaro gelsvas, tąsus skystis – tai normali reakcija, ne infekcijos požymis. Gali susiformuoti ir šašiukas, tai taip pat įprasta. Tačiau jei ima ryškėti raudonis, pasireiškia karščiavimas ar drumzlinos išskyros, vertėtų pasikonsultuoti su specialistu.

Kai kuriais atvejais ant bambutės atsiranda rausvas, minkštas gumbelis – tai vadinamas bambos granuloma. Jei ši išauga per savaitę nedingsta, gydytojas ją paprastai gydys sidabro nitratu ar kita priemone, kad greičiau užgytų. Patikėkite, kūdikiui neskaudės – nervų šioje vietoje nėra.

Kokį bambutės tipą turės jūsų vaikas?

Kol liekana neprikrito, tikrai nesužinosite, ar mažylio bambutė bus įdubusi, ar išsikišusi (angl. „innie“ ar „outie“). Galiausiai, galutinė forma nepriklauso nuo to, kaip medikai nukirpo virkštelę – visa tai lemia natūrali gijimo eiga.

Dažniausios komplikacijos, susijusios su virkštele

Nors virkštelės liekana dažniausiai sugyja be problemų, retais atvejais pasitaiko ligų ar būklių:

• Omfalitas – tai infekcija, pažeidžianti virkštelės likučio vietą. Būdingas skausmingumas, kraujavimas ar skysčio antplūdis iš bambos, irzlumas, karščiavimas. Ši liga paprastai reikalauja gydymo antibiotikais.
• Bambos išvarža – tokia būklė, kai aplink bambą per silpnus pilvo raumenis išlenda dalis žarnyno. Dažniausiai ji nereikalauja specialaus gydymo ir savaime užsitraukia mažyliui augant, maždaug iki dvejų metų amžiaus.
• Bambos granuloma – rausvos spalvos guzelis, kuris neatsiskiria kartu su virkštelės likučiu. Jis neskausmingas ir paprastai pašalinamas gydytojo užrišant siūlu ar pritaikant specialius gydymo metodus, pavyzdžiui, skystu azotu arba sidabro nitratu.