Naujos rekomendacijos gali padėti sumažinti insulto riziką: svarbiausi pokyčiai, kuriuos turėtumėte žinoti

Kasmet pasaulyje tūkstančiai žmonių išgyvena pirmąjį insultą, tačiau sveikos gyvensenos įpročiai ir kontrolė virškinant pagrindinius rizikos veiksnius gali užkirsti kelią daugumai šių atvejų. Naujai atnaujintos insultų prevencijos gairės išryškina, kaip svarbu laiku atpažinti rizikos veiksnius ir imtis aktyvių prevencinių veiksmų.

Insultas – kas vyksta ir kodėl jis pavojingas

Insultas įvyksta, kai dalis smegenų netenka kraujotakos – tai gali nutikti arba dėl užsikimšusios kraujagyslės, arba dėl plyšusio smegenų kraujagyslės. Kraujui nepatekus, neuronai lieka be deguonies ir žūsta, todėl insultas kelia grėsmę gyvybei bei dažnai palieka sunkius padarinius sveikatai.

Prevencija – svarbiausias žingsnis

Pirmojo insulto rizikos sumažinimas, kitaip tariant, pirminė prevencija – pats veiksmingiausias būdas sumažinti insulto ir su juo susijusių mirčių skaičių. Specialistai pabrėžia, kad net iki 80% pirmųjų insultų būtų galima išvengti kontroliuojant arterinį kraujo spaudimą ir pasirinkus sveikesnį gyvenimo būdą.

Naujausios rekomendacijos didelį dėmesį skiria pagrindinių veiksnių stebėsenai: nuolatiniam kraujospūdžio, cholesterolio lygio, cukraus kiekio kraujyje ir kūno masės indeksui stebėjimui. Šalia to akcentuojami ir gyvenimo būdo pokyčiai – subalansuota mityba, pakankamas fizinis aktyvumas, kokybiškas miegas ir žalingų įpročių atsisakymas.

Mityba, judėjimas ir naujos terapijos

Gairėse rekomenduojama rinktis Viduržemio jūros regiono dietą – gausią grūdais, žuvimi, šviežiais vaisiais bei daržovėmis. Taip pat siūloma siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio krūvio per savaitę (pavyzdžiui, spartaus ėjimo, plaukimo ar žygių). Gairėse atkreipiamas dėmesys ir į GLP-1 grupės vaistus, skirtus sergantiems diabetu ar širdies ligomis: nors nėra įrodyta, kad jie tiesiogiai mažina insulto riziką, nustatyta, kad šie vaistai efektyviai mažina širdies priepuolių tikimybę, todėl galbūt naudingi ir šioje srityje.

Moterų ir įvairių tapatybių asmenų rizika

Naujosiose gairėse išskiriama, kad moterims reikėtų ypatingą dėmesį skirti tam tikriems rizikos veiksniams. Tai – hormoninių kontraceptikų vartojimas, aukštas kraujospūdis nėštumo metu, nėštumo komplikacijos, pavyzdžiui gimdymas anksčiau laiko. Kiti svarbūs moterų rizikos veiksniai: endometriozė, ankstyva menopauzė ar kiaušidžių funkcijos nepakankamumas.

Pabrėžiama ir vis dar nauja tema – translytėms moterims bei kitų lytinių tapatybių žmonėms, naudojantiems estrogenų terapiją, insulto rizika taip pat gali būti didesnė. Dėl to svarbu, kad šie asmenys bendradarbiautų su gydytojais ir profilaktiškai stiprintų savo sveikatą.

Kraujospūdis – pagrindinis pavojus ypač moterims

Didelis kraujospūdis išlieka lemiamu insulto rizikos veiksniu, ypač tarp moterų. Daugiau nei 40% moterų susiduria su hipertenzija, tačiau tik maža jų dalis pasiekia rekomenduojamą kraujospūdžio ribą. Amžius šį pavojų dar labiau didina: kadangi moterys gyvena ilgiau, jos dažniau patiria insultą.

Taip pat pastebima, kad juodaodėms moterims grėsmė dar didesnė – tarp jų hipertenzijos, nutukimo ir diabeto atvejai yra dažnesni nei kitų etninių grupių moterims. Šios būklės reikšmingai prisideda prie didesnio insulto paplitimo.

Insulto rizikos mažinimo rekomendacijos

• Reguliariai tikrinkite kraujospūdį, cholesterolį, cukraus kiekį kraujyje ir kūno svorį.
• Prisilaikykite Viduržemio jūros dietos – rinkitės daugiau augalinių produktų, žuvies bei grūdų.
• Judėkite: skirkite ne mažiau kaip 150 minučių vidutinio intensyvumo aktyvumui per savaitę.
• Siekite kokybiško miego ir mažinkite žalingus įpročius.
• Moterims ir lytinės įvairovės atstovams svarbu aptarti su gydytoju individualius rizikos veiksnius, susijusius su hormonais ar nėštumo komplikacijomis.

Imdamiesi šių prevencinių žingsnių galite iš esmės sumažinti pirmojo insulto ir vėlesnių sveikatos sutrikimų tikimybę. Profilaktiniai tyrimai ir nuoseklūs gyvenimo būdo pokyčiai – stipriausia apsauga tiek nuo insulto, tiek nuo kitų sunkių ligų, tokių kaip demencija.