Negydomo skausmo priežastys ir požymiai sergant demencija

Daugiau nei pusei žmonių, gyvenančių su demencija, kasdien tenka patirti skausmą. Tyrimai rodo, kad esant lėtiniam skausmui, pažintinių funkcijų blogėjimas gali vykti greičiau. Tai reiškia, kad efektyvus skausmo valdymas sergant demencija yra itin svarbus gerai savijautai ir gyvenimo kokybei palaikyti.

Skausmo atsiradimo priežastys

Sergant demencija, skausmas gali kilti dėl dviejų pagrindinių priežasčių:

• Pakitimų centrinėje nervų sistemoje, kai demencija paveikia smegenų sritis atsakingas už skausmo suvokimą.
• Sunkumų išreikšti pojūčius žodžiais, kai žmogus nebegali nusakyti, ką jaučia.

Pastaruoju atveju dažnai užmaskuotas ar nepakankamai gydomas skausmas kyla dėl kitų sveikatos problemų. Tarp jų dažniausiai – sąnarių ligos, šlapimo takų infekcijos, kritimai ar pragulos. Visi šie negalavimai sukelia stiprų diskomfortą.

Skausmo patirties ypatumai

Yra du požiūriai, kaip žmonės su demencija gali reaguoti į skausmą. Vieni ekspertai mano, kad pats skausmo jutimas pakinta dėl smegenų pažeidimo. Kiti teigia, jog tikroji problema – gebėjimo išreikšti save praradimas. Nepaisant to, dauguma sutinka: sergantieji demencija yra ypač rizikinga grupė, nes jų patiriamas skausmas dažnai lieka nepastebėtas ar nepakankamai gydomas.

Kaip nustatyti, ar žmogų kankina skausmas

Klauskite tiesiogiai

Dauguma žmonių gali įvertinti savo skausmą, jeigu jų tiesiog paklausiame. Ankstyvose ir net vidutinėse demencijos stadijose dažnas vis dar geba aiškiai išreikšti, kas skauda. Tik vėlesniuose etapuose tampa vis sudėtingiau nusakyti savijautą.

Skausmo vertinimo priemonės

Kai žmogus sunkiai supranta klausimus arba turi kalbos sunkumų, įprastos 10 balų skausmo skalės nebėra efektyvios. Joms suprasti reikia tam tikros loginės nuovokos, kurios demencija gali atimti.

Kur kas paprasčiau naudoti skales su paveikslėliais – pavyzdžiui, kur galima parodyti iš įvairių emocijų išraiškų: nuo besišypsančio iki verkiančio veido. Kita paprasta alternatyva – paprašyti įvertinti, ar skauda truputį, stipriau, ar labai stipriai.

Viena iš specializuotų priemonių yra PAINAD (skausmo vertinimas pažengusios demencijos atveju), kur stebimi šie aspektai:

• Kvėpavimas (ramus ar apsunkintas)
• Ar žmogus šaukiasi pagalbos, rauda
• Veido išraiškos: suraukti antakiai, gniaužymas
• Kūno kalba: vaikščiojimas, ištiesti kumščiai, atstūmimas
• Ar jį lengva nuraminti ar atitraukti dėmesį

Bendraukite su artimaisiais

Sergantieji demencija sunkiai komunikuoja, todėl artimųjų stebėjimai labai svarbūs. Artimieji gali padėti atsakyti į šiuos klausimus:

• Koks žmogus yra įprastai?
• Kaip pasikeičia jo elgesys, jei jam skauda?
• Kas jam anksčiau padėdavo sumažinti skausmą?
• Kokios senos traumos ar lėtiniai negalavimai jam vis dar sukelia diskomfortą?

Skausmo pasireiškimas elgesiu

Norint atpažinti skausmą, labai svarbu žinoti žmogui būdingą elgesį ir nuotaikas. Šią informaciją dažniausiai geriausiai perteikia šeimos nariai. Netikėti pokyčiai elgesyje gali būti susiję su skausmu. Įtarimų turėtų kelti šie požymiai:

• Vengimas veiklų, nuotaikos pokyčiai
• Keiksmažodžiai ar priešiškas elgesys
• Pernelyg didelis reiklumas
• Nerimas, vaikščiojimas be tikslo, neramumas
• Pasikartojantys veiksmai ar žodžiai

Iššūkiai valdant skausmą

Dėl to, kad kalbiniai ir pažintiniai gebėjimai silpsta, žmogui sunku paaiškinti, ką jaučia. Taip pat, stebint elgesį gali būti sunku išskirti, ar pokyčius lemia fizinis skausmas, alkis, noras į tualetą, ar vidinė emocinė būsena – pvz., liūdesys ar nuobodulys.

Skausmo valdymą apsunkina ir tai, kad artimieji ar globėjai gali netinkamai įvertinti skausmo priežastį arba ją ne taip interpretuoti. Tuomet žmogui gali būti skiriami vaistai, skirti nerimui ar depresijai, nors iš tiesų pagrindinė problema yra skausmas, o ne emocinė savijauta.

Alternatyvūs skausmo mažinimo būdai

• Masažas
• Atitraukimas dėmesio
• Šilumos ar šalčio terapija
• Tinkamas padėties keitimas
• Bendravimas su gyvūnais
• Muzikos klausymas
• Akupunktūra
• Aromaterapija
• Tepalai ar geliai nuo skausmo

Vaistai skausmui malšinti

Nors daugelį žmonių gali pagerinti nefarmakologinės priemonės, kai kuriems visgi prireikia gydytojo paskirtų vaistų nuo skausmo. Jei kitos galimos nemalonaus elgesio priežastys (alkis, nuobodulys, judėjimo stokos pojūtis) jau atmestos, verta kartu su medikais pagalvoti apie skausmą ir tinkamą gydymą.

Verta žinoti, kad „pagal poreikį“ (PRN) skiriami vaistai dažnai nėra efektyviausias pasirinkimas sergant demencija – pacientas gali nepasakyti apie skausmą laiku ir lieka be pagalbos, arba skausmas pastebimas tik jau stipriai paūmėjus. Todėl, jei tik yra galimybė, vaistus nuo skausmo rekomenduojama skirti reguliariai nustatytu laiku.

Nors šeimos nariams kartais kyla baimė dėl galimo pripratimo prie vaistų, tokia rizika demencija sergantiems žmonėms yra labai maža. Kur kas svarbesnis tikslas yra kokybiškas ir orus gyvenimas be ilgalaikio skausmo.