Nekrotizuojančio enterokolito apžvalga

Nekrotizuojantis enterokolitas (NEK) – tai pavojinga kūdikių būklė, kai žarnyne išsivysto infekcija ir žarnyno audiniai ima nykti. Dažniausiai ši liga pažeidžia neišnešiotus naujagimius, tačiau ja susirgti gali ir laiku gimę mažyliai. Nekrotizuojantis enterokolitas laikomas rimta medicinine problema, kuri gali baigtis rimtomis komplikacijomis ir net mirtimi.

Kas vyksta žarnyne sergant NEK?

Žarnyno viduje gausu natūralių bakterijų, kurios padeda virškinti maistą. Paprastai jos nekelia pavojaus. Tačiau sergant NEK, šios bakterijos pradeda naikinti žarnyno sieneles. Jei liga nediagnozuojama ir negydoma laiku, žarnyno audiniai gali žūti.

Nesutvirtėjusios žarnyno sienelės gali prakiurti, pro atsivėrusią skylę žarnyno turinys patenka į pilvo ertmę. Tai jau yra kritinė būklė, reikalaujanti skubios operacijos.

Kodėl atsiranda nekrotizuojantis enterokolitas?

Pagrindinis šios ligos rizikos veiksnys – neišnešiotumas. Neišnešioti naujagimiai turi nesubrendusias žarnas, kurios lengviau pažeidžiamos. Nors tikslios NEK priežastys medicinai dar ne iki galo aiškios, žinoma, kad didžioji dalis sergančiųjų pradėję maitintis pienu ar mišiniu. Tačiau atidėtas maitinimas neapsaugo nuo ligos.

Sutrikusi kraujotaka žarnyne taip pat didina NEK riziką, todėl šia liga dažniau serga naujagimiai, turintys širdies ydų, tokių kaip atvira arterinė lataka.

Kaip pasireiškia NEK simptomai?

Pradžioje sutrinka maisto ir oro judėjimas žarnyne – mažiukas ima pūsti pilvą, jis atrodo išsipūtęs. Po maitinimo pilvelyje lieka nesuvirškintas maistas, vadinamas skrandžio liekanomis.

Ligai progresuojant, žarnyne įstringa daugiau maisto ir oro, išsiplečia žarnų kilpos, kurios tampa matomos per pilvelį. Kūdikis gali vemti tulžimi, jo pilvelis būna jautrus, paraudęs, išmatos gali būti su krauju. Pastebimas sumažėjęs šlapinimasis, kūdikis sunkiai palaiko normalią kūno temperatūrą, gali nustoti kvėpuoti trumpam laikui ar sulėtėti širdies ritmas.

Kai žarnynas prakiūra, infekcija išplinta po visą organizmą – tokia buklė sukelia didelį pavojų gyvybei.

Gydymo galimybės

Ankstyva NEK stadija gydoma nutraukiant žindymą ar maitinimą mišiniu, leidžiant žarnynui „pailsėti“, kūdikiui skiriami antibiotikai, taip pat pašalinamas oras iš skrandžio. Ligos eiga atidžiai stebima atliekant dažnus rentgeno tyrimus.

Jei vaistai nepadeda arba žarnynas trūksta, neišvengiama operacija. Chirurgai pašalina mirusius žarnos segmentus ir gyvybei pavojingą uždegimą. Vėliau žarnos galai gali būti sujungti, arba žarna laikinai išvedama į pilvo sieną. Gydymas tęsiamas tol, kol uždegimas ir infekcija visiškai praeina.

Kokios galimos komplikacijos ir pasekmės?

Nekrotizuojantis enterokolitas – sudėtinga liga, galinti sukelti ilgalaikių pasekmių. Net ir pasveikęs, vaikas gali sunkiau augti, dėl apatinių žarnų pažeidimo gali būti blogai pasisavinamos maistinės medžiagos, sutrikti kepenų ar tulžies pūslės veikla. Didesnė tikimybė atsirasti vystymosi, protiniams ir fiziniams sutrikimams.

Operuotiems mažyliams be šių komplikacijų gresia ir sunkesnė malabsorbcija – trumpa žarna sindromas, didesnė rizika susirgti cerebriniu paralyžiumi ar turėti regėjimo ir smegenų vystymosi problemų.

Kaip sumažinti NEK riziką?

Geriausia NEK profilaktika – užkirsti kelią neišnešioto kūdikio gimimui. Jei gresia ankstyvas gimdymas, sprendimus dėl prevencijos būtina aptarti su gydytoju.

Jeigu gimsta neišnešiotas mažylis, didžiausią apsaugą užtikrina natūralus motinos pienas. Jame yra svarbių medžiagų, kurios padeda žarnynui vystytis ir mažina kenksmingų bakterijų kiekį. Kūdikiams, gaunantiems daugiau kaip pusę maitinimo motinos pienu, NEK pasitaiko daug rečiau.

Be šių priemonių, prieš laukiant neišnešioto gimdymo, motinai gali būti skiriami steroidai. Tiriami ir tokie papildai kaip probiotikai ar imunoglobulinai žindymo metu – jie galbūt sumažina ligos riziką, tačiau mokslinių tyrimų šia tema dar reikia daugiau.